Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, kuris padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, taip pat kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį – šiuo atveju būti laikomam pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistojo D.Eriksono kasacinio skundo argumentas, jog lemiamą reikšmę nusikalstamai veikai padaryti turėjo nepagrįstas Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pareigūnų neveikimas, neva iš anksto žinant, kad kasatorius ketina nužudyti kitą žmogų, neturi jokios teisinės reikšmės kasatoriaus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir nepaneigia žemesniųjų instancijų teismų išvadų dėl chuliganiškų paskatų nustatymo.
Tyčiniai paties kasatoriaus veiksmai, o ne nepalankūs pareigūnų sprendimai ar jų neveikimas lėmė negrįžtamų padarinių – kito žmogaus mirties sukėlimą.
Protestuodamas kasatorius ryžosi mirtinai sužaloti su pirmiau nurodytu Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu niekuo nesusijusį atsitiktinai sutiktą asmenį, nors turėjo absoliučią laisvę pasirinkti kitokį, nesmurtinį būdą nesutikimui išreikšti.
Kasatoriaus dėstomos aplinkybės negali būti laikomos bent kiek reikšmingomis priežastimis imtis smurtinių veiksmų, pasikėsinant į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus gyvybę. Nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmės tam tikroje bausmės vykdymo įstaigoje ir su tuo susijęs siekis atkeršyti nepageidaujamą sprendimą priėmusiai institucijai, iškeltas aukščiau nei kito asmens gyvybė, neabejotinai laikytini mažareikšme dingstimi.
Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia didesnį kasatoriaus nusikalstamos veikos pavojingumą – dėl akivaizdžiai neadekvačių priežasčių nužudyta atsitiktinė auka, todėl ši veika pagrįstai pripažinta kvalifikuotu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų.
Atmetus nuteistojo D.Eriksono kasacinį skundą, liko galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai, kuriais D.Eriksonas įkalintas iki gyvos galvos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
