Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad nužudymas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, t.y. kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Sąmoningas leidimas atsirasti padariniams aiškinamas kaip kaltininko abejingumas dėl to, kad jo atliekami veiksmai gali sukelti atitinkamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad tokios veikos baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai yra labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau neatsisako savo pavojingo elgesio.
Kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, svarbu akcentuoti, kad kaltininko sąmoningą leidimą kilti pasekmėms gali rodyti peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimas prieš kitą asmenį, taip pat aukos atžvilgiu abejingas kaltininko elgesys iš karto po įvykio (girtavimo tęsimas, pagalbos nesuteikimas, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan.).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog nuteistasis M.Civinskas nužudė nukentėjusįjį, veikdamas netiesiogine tyčia. Jis, su užtaisytu ginklu dalyvaudamas priešiškai nusiteikusių, anksčiau jau dalyvavusių muštynėse, iš anksto susitarusių susitikti jaunuolių konflikte, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį.
Išsitraukdamas ginklą ir iššaudamas, kai šalia yra grupė fiziškai konfliktuojančių (besimušančių) žmonių, nuteistasis numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. nors nesiekė ir nenorėjo nužudyti žmogaus, tačiau nušovė nukentėjusįjį. Toks netiesioginės tyčios turinio vertinimas pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka pirmiau nurodytą teismų praktiką.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus nuteistojo M.C. kasacinį skundą, liko galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai, kuriais jis įkalintas dešimčiai metų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Nušovė bičiulį
Kaip jau skelbė lrytas.lt, 2006 metų balandžio 3-iosios vakarą į Palangos ligoninę buvo atvežtas policijai žinomas kretingiškis Raimondas Šimkus. Jo kairiojoje mentėje žiojėjo didžiulė šautinė žaizda. Vyras dar buvo gyvas, tačiau po kelių valandų mirė.
Sužalotąjį atvežęs palangiškis Karolis Z. aiškino, kad jį gulintį pastebėjęs automobilių aikštelėje. Bet atvykus į ją vaikinas negalėjo nurodyti, kurioje vietoje gulėjo sužeistasis. Aikštelėje nebuvo matyti jokių kraujo dėmių. Kruvinos buvo tik jo paties automobilio sėdynės.
Vėliau paaiškėjo, kad į aikštelę tądien automobiliais buvo suvažiavę apie dešimt dėl vagysčių ir kitokių smulkių nusikaltimų policijai žinomų asmenų, tarp jų kilo konfliktas. Manoma, kad MCivinskas dėl visa ko buvo atsivežęs nupjautvamzdį medžioklinį šautuvą. Įtariama, kad nesuvaldęs emocijų jis paleido šūvį į priešininkų pusę ir pateikė netoliese stovėjusiam bičiuliui į nugarą.
Po incidento Karolis Z. išvežė sužalotąjį į ligoninę, o kiti išsilakstė. Policijos pareigūnai nustatė, jog į R.Šimkų galėjo šauti M.Civinskas, kuris dar buvo žinomas Gango ar Gangrieliaus pravardėmis. Tačiau jo pėdsakai jau buvo ataušę. Nerastas ir nusikaltimo įrankis.
Buvo įtrauktas į Europolo ieškomiausiųjų sąrašą
Išvykęs į užsienį palangiškis nuolat keitė gyvenamąją vietą ir tapatybę. 2016 m. įtariamąjį nužudymu Europolas įtraukė į ieškomiausių Europoje asmenų sąrašą.
M.Civinskas sulaikytas 2019 metų gegužės 17 dieną savo namuose, nustačius jo gyvenamąją vietą Korko mieste Airijoje. Vyras buvo sukūręs šeimą. Sulaikymo operacija nebuvo paprasta – įtariamasis, kuris jau prieš nužudymą į policijos akiratį buvo patekęs dėl plėšimų, vagysčių, viešosios tvarkos pažeidimų, tačiau teistumų išvengęs, niekada neprarado budrumo.
Paaiškėjo, jog visus trylika metų M.Civinskas puikiai slapstėsi, naudojo daugybę konspiracijos metodų. Be to, išoriškai jis buvo stipriai pasikeitęs, gerokai sustambėjęs. Iš pradžių jis gyveno Didžiojoje Britanijoje, vėliau persikėlė į Airiją.
Palangiškis nuolatos keitė pavardę – dažniausiai rinkdavosi lietuviškas. Viena jų sutapo su Klaipėdos policijos pareigūno pavarde. Vyriškis buvo įgijęs suklastotus asmens dokumentus, socialinio draudimo pažymėjimą.
