Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 37 straipsnio pagrindu tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra lygiaverčiai ir turi būti įvertinta jų visuma. Tik visapusiškas nusikaltimo sudėties požymių įvertinimas leidžia pagrįstai spręsti apie veikos pavojingumą ir atitinkamai daryti išvadą dėl šios mažareikšmiškumo.
Jei asmens padarytoje veikoje yra nusikaltimo sudėties požymių, rodančių šios veikos pavojingumą, toks nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, net jei vienas ar keli nusikaltimo požymiai savarankiškai galėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino nusikaltimu pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių ir kilusių padarinių reikšmę. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, prioritetas suteiktas kaltinamojo veiką, kaltę ir priežastinį ryšį apibūdinančioms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nusprendė, kad toks vertinimas yra ydingas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje akcentuota sveikatos, kaip teisinio gėrio, svarba, t.y. J.Š. veika padaryta žala vienai iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių. Šiai sukeltas ir didžiausias pažeidimo laipsnis – sunkus sutrikdymo mastas. Nukentėjusiajam konstatuoti ne tik momentiniai sužalojimai, pasireiškę kūno audinių vientisumo ir jų funkcijų sutrikdymu, bet ir liekamieji reiškiniai, pasekmės, kurios bus juntamos visą gyvenimą.
Šios aplinkybės paneigia nusikaltimo vertinimą kaip tik formaliai pažeidžiantį baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai tiksliai nusako tiek pavojingumo pobūdį (fizinė žala sveikatai), tiek pavojingumo laipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas), o pastarieji atspindi materialųjį nusikaltimo sąvokos momentą, išreiškiantį socialinę nusikaltimo esmę, – nusikaltimu laikoma ne tik teisei priešinga, bet ir pavojinga veika.
Tokios nusikalstamos veikos pripažinimas mažareikšme prieštarautų objektyviam veikos mažareikšmiškumo kriterijui, kuris reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba ta padaryta žala yra nežymi. Dėl nurodytų priežasčių J.Š. padarytas nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, todėl byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
