Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo V.S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjos, konstatavo, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog dėl nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių ir padidino paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki penkerių metų laisvės atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V.S. buvo atidėtas bausmės vykdymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pašalino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes V.S. viso proceso metu pripažino tik tas aplinkybes, kurios nekelia jokių klausimų, t.y. tai, kad jis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nesutikdamas su byloje nustatytomis jo vairuojamo automobilio išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastimis (gynyba teigė, kad V.S. atliko ne lenkimo manevrą, o neva apvažiavo netikėtai stabdyti pradėjusį krovininį automobilį), V.S. iš esmės nesutiko ir su padarytu KET pažeidimu. Toks nuteistojo dalinis bylos faktinių aplinkybių pripažinimas neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų dėl V.S. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo veika nagrinėjamu atveju sukėlė sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį, tai apeliacinės instancijos teismo tinkamai įvertinta kaip nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, toks teisės aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryta išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju netaikytas pagrįstai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistojo V.S. gynėjo advokato kasacinį skundą, liko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo V.S. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Tarp žuvusiųjų – du futbolo sirgalių bendruomenės nariai
Kaip jau ne kartą rašė lrytas.lt, ši baisi avarija įvyko 2021 m. sausio 13-osios pavakarę Trakų rajone, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 35-ajame kilometre. Įmonei priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“ vairavęs tuo metu 63 metų vilnietis V.S., lenkdamas krovininį automobilį su puspriekabe, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Doblo“, kurį vairavo 2002 m. gimęs jaunuolis.
Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Fiat“ vairuotojas ir keturi keleiviai (gimę 1983 m., 1991 m., 1993 m. ir 2003 m.). Visi jie dirbo vienoje įmonėje ir po darbo važiavo namo.
Praėjus kelioms valandoms po avarijos buvo pranešta, kad tarp žuvusiųjų yra vienos žinomiausių ir garsiausių šalies futbolo sirgalių bendruomenės „Dzūkų tankai“ narių. Tai – 18-metis Rokas ir 17-metis Deivydas.
Dėl šios avarijos ant kojų buvo sukeltos visos Trakų r. specialiosios tarnybos.
Atvykę ugniagesiai iš sumaitoto automobilio „Fiat“ iškėlė keturių keleivių kūnus be gyvybės ženklų. Medikai visiems netrukus konstatavo mirtį.
Avarija įvyko esant blogoms oro sąlygoms, keliai buvo slidūs. Skubėdami gelbėti užspaustų žmonių pakeliui į šios avarijos vietą nuo kelio nuslydo ir ugniagesiai. Jų automobilis apsivertė šalikelėje. Per šį incidentą niekas nenukentėjo.
