Apie tai paskelbta pavakare Kaune surengtoje spaudos konferencijoje.
„Vaikai yra šiuo metu yra saugūs, vyksta perdavimo procesas“, – sakė Kauno apskrities VPK viršininkas Mindaugas Baršys.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Darius Škarnulis pasakojo, kad Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai pasienio ruože apie 1 km nuo valstybės sienos (Ignalinos rajone, Molinės kaime) sustabdė automobilį „Ford Focus“ su vokiškais registracijos numeriais. Vairuotojas prisistatė vokiškai ir kalbėjo tik vokiškai, angliškai neatsakinėjo, tad susikalbėti su juo buvo sunku.
Tikrinant dokumentus, automobilis staiga dideliu greičiu bandė pasprukti. Nuo pasieniečių, jis žvirkeliu spruko daugiau nei 100 km/val. greičiu. Gaudynės truko apie du kilometrus, visai greta valstybės sienos jis buvo sulaikytas. Po to ir paaiškėjo, kad tai yra ieškoma šeima su pagrobtais vaikais.
Automobilyje buvo dar vienas žmogus. Tačiau duomenų apie jį pareigūnai kol kas daug neturi, kadangi, kaip paaiškėjo, pasieniečiams buvo pateikti suklastoti dokumentai. Šių dokumentų nepripažintų nei Lietuvos, nei kitų šalių pasieniečiai.
„Galima pasakyti, kad tai buvo išgalvoti dokumentai, su kuriais nėra jokių galimybių kirsti valstybės sieną“, – sakė D.Škarnulis.
Kartu su šeima važiavęs žmogus buvo Lietuvos pilietis, jo tapatybė dar tikslinama.
Tikėtina, kad visi ketino nelegaliai kirsti valstybės sieną miške ir patekti į Baltarusiją. Vaikai buvo su pirštinėmis, visų kojos buvo apvyniotos lipnia juosta saugantis erkių.
Vaikai grąžinti ten pat, iš kur buvo pagrobti
„Šiuo metu vaikai yra perduodami globėjams. Tikrai vaikai per paskutines savaites patyrė neeilinių išgyvenimų, todėl mūsų pagrindinis tikslas yra šiuo metu užtikrinti saugią aplinką ir pasirūpinti tiek fizine, tiek emocine jų sveikata“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Ji patvirtino, kad vaikų globėju lieka Kaune įsikūręs vaikų gerovės centras „Pastogė“, iš kurio vaikai ir buvo pagrobti.
Kauno apygardos prokuratūros vadovas Darius Valkavičius sakė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą prokuratūra toliau aiškinasi pagrobimo aplinkybes.
„Viešoje erdvėje kyla klausimas, kaip galima kaltinti tėvus vaikų pagrobimu. Tai noriu pasakyti labai paprastai. Yra galiojantis teismo sprendimas paimti vaikus iš šeimos, paimti vaikus į saugią aplinką ir tėvai nevykdė to teismo sprendimo. Tokiu būdu jie savavališkai vaikus paėmė. Ir kaip šiandien paaiškėjo, ne tk slėpė vaikus nuo pareigūnų, bet ir ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos neteisėtai kirsdami valstybės sieną į Baltarusiją“, – sakė D.Valkavičius.
Liepos 28 d. Kauno apylinkės teisme pagal prokuroro pareiškimą įtariamiesiems buvo skirtos kardomosios priemonės už akių. Įtariamuosius sulaikius, dabar jie bus pristatyti į teismą, kur ikiteisminio tyrimo teisėjas turės spręsti dėl tų kardomųjų priemonių patvirtintimo. Kai bus paskirtas suėmimo terminas, tyrimo metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės.
D.Valkavičius teigė, kad įvertinus visas aplinkybes neatmetama, jog vaikų tėvams gali būti skiriamos ekspertizės, siekiant išsiaiškinti jų adekvatumą.
„Tikrai manau, kad prokuroras, kuris organizuoja šį ikiteisminį tyrimą, įvertinęs visas aplinkybes spręs, kiek šie asmenys yra orientuoti savyje, laike ir erdvėje. Įvertinus visas aplinkybes, manau, kad toks tyrimas, greičiausiai, yra neišvengiamas. Reikėtų palaukti pirminių proceso veiksmų atlikimo“, - sakė Kauno apygardos prokuratūros vadovas.
Situacija šeimoje kėlė pavojų vaikams
Kaip pasakojo I.Skuodienė, tai, kad vaikai nelankė mokyklos, nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta iš tėvų atimti globą. Tai buvo visas kompleksas priežasčių, kurių pagrindinė yra vaikų emocinė ir fizinė sveikata, gebėjimas jais rūpintis.
„Visus metus vyko procesas. Ieškojom galimybių susitarti, bendradarbiauti, kvietėm tėvelius priimti paslaugas, spręsti susidariusią situaciją. Buvo ne vienas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pats pirmas buvo gautas iš policijos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kiti pranešimai iš socialinių paslaugų centro, iš mokyklos. Buvo eilė pranešimų, kur specialistai bendravo su šeima ir ji kėlė nerimą dėl vaikų situacijos šeimoje“, – pasakojo I.Skuodienė.
Ji sakė, kad surinkta informacija rodė realią grėsmę vaikų fizinei ir emocinei sveikatai, jų vystimuisi. Todėl ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą, teismas priėmė sprendimą dėl vaikų atskirimo nuo tėvų.
Kadangi šeima ilgą laiką gyveno Vokietijoje, vos gavus signalų apie kylantį pavojų vaikams, Lietuvos vaiko teisių specialistai kreipėsi į kolegas Vokietijoje oficialios informacijos ar šios šalies specialistams šeima buvo žinoma. Tačiau, kaip sako I.Skuodienė, tokios informacijos nebuvo.
Pasak Kauno apskrities VPK viršininko Mindaugo Baršio, I.Skuodienės minėtas smurtas artimoje aplinkoje nebuvo užfiksuotas prieš vaikus. Tačiau tuometiniu incidento metu visi suaugę buvo smarkiai neblaivūs, o tai jau yra grėsmė vaikams.
Nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis
Kauno apygardos prokuratūros vadovas patvirtino, jog vaikų tėvams bus pasiūlytas advokatas, tačiau pareigūnas apgailestavo, kad iki šiol sulaikytieji nelabai bandė naudotis savo procesinėmis teisėmis.
„Jau buvo paminėta, kad yra teismo sprendimas paimti vaikus, bet nebuvo eita tuo teisiniu keliu, o buvo ieškoma štai tokių būdų tariamai realizuoti savo kažkokias tai teises nežiūrint į vaiko interesus. Tenka apgailestauti, kad buvo paminti vaikų interesai, tėvai nuėjo prieš įstatymą ir dabar turime tokią problemą, kai visi kalbam apie tai. Buvo galima ieškoti ir kitų būdų. Buvo ne kartą paminėta, kad šeima nebendravo, nebendradarbiavo“, – kalbėjo prokuroras.
Kad yra įvairių alternatyvų ginti savo interesus net ir tokioje situacijoje, kai vaikai jau paimti iš šeimos, patvirtino ir I.Skuodienė. Net ir teismo proceso metu tėvai galėjo pasinaudoti valstybės siūloma teisine pagalba. Taip pat ir skųsti teismo srendimą, ieškoti kitų alternatyvų ir priimti siūlomas paslaugas ir gal net per mėnesį vaikai būtų grįžę į šeimą. Tačiau tėvai tuo nepasinaudojo.
„Padėtis sunkėja. Nes asmenys ketino neteisėtai pereiti valsybės sieną. Todėl atsiranda dar vienas Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną. Tai ta teisinė padėtis tik sunkėja. Tad grįžtant prie problemos ištakų, tai iš tiesų labai gaila, kad šeima nesinaudojo tais instrumentais, kuriais galėjo pasinaudoti“, – sakė D.Valkavičius.
Ieškota ir Celefono motinos namuose
Trijų vaikų pagrobimu Kaune iš P. Plechavičiaus gatvėje įsikūrusio vaikų gerovės centro „Pastogė“ nuo pat pradžių buvo įtariami sutuoktiniai 41 metų Mindaugas Vilčinskas ir 39 metų Inga Vilčinskienė. Du berniukai ir mergaitė (gim. 2018, 2016, 2014 m.) buvo savavališkai išvežti antradienio rytą. Paėmę vaikus prie vartų, Vilčinskai sėdo į „Fiat“ ir išvyko.
Šis veiksmas, manoma, buvo kruopščiai iš anksto suplanuotas. Neatmetama, jog porai kažkas galėjo padėti įvykdyti neteisėtą vaikų paėmimą.
Ieškant pagrobtų vaikų dar tą pačią dieną policiją išplatino jų nuotraukas ir įtariamųjų automobilio nuotrauką, o radus ieškomą automobilį netoli Antano Kandroto-Celofano motinos namų Tytuvėnuose (Kelmės r.), patikrinimas buvo atliktas ir ten. Tačiau paieška iš pradžių rezultatų nedavė.
Praėjus dviem savaitėms po vaikų pagrobimo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla naujienų agentūra ELTA sakė, kad pareigūnams tenka dirbti su save „suverenais“ vadinančia grupe, kurių veikimo filosofiją tenka perprasti siekiant surasti pagrobtus vaikus.
„Tyrimo metu dirbame su įdomia visuomenės grupe, kuri pasivadinusi „suverenais“. Matome jų gyvenimo filosofiją, tikslus, tai savotiškai policijai yra tam tikras naujas iššūkis“, – teigė policijos generalinis komisaras.
Vaikų paieška tuo metu jau vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tėvai nepripažįsta Lietuvos
Kaip jau skelbė lrytas.lt, Kauno apylinkės teismas 2023 metų gegužės 30 dieną priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymas dėl leidimo paimti Vilčinskų atžalas išdavimo.
Atkreiptas dėmesys, jog tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais. Vaikams nebuvo sudaromos sąlygos socializuotis, tėvų valdžia buvo naudojama priešingai vaikų interesams. Vaikai nelankė mokyklos ar kitų ugdymo įstaigų, bet į akis krito ne tik tai. Pažymima, kad sutuoktiniai nebendradarbiavo su atsakingomis institucijomis, neadekvačiai vertina esamą situaciją, netgi neturi galiojančių asmens dokumentų.
Negana to, tėvai tvirtina nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų.
Tėvas yra atsisakęs Lietuvos pilietybės
Birželio 1 dieną vaikai buvo įkurdinti „Pastogėje“, įstaigą oficialiai pripažinus jų globėja, tačiau po kiek laiko iš ten buvo neteisėtai išvežti.
„Laisvu, gyvu žmogumi“ save vadinantis M. Vilčinskas yra atsisakęs Lietuvos pilietybės, nei jis, nei jo vaikai neturi galiojančių asmens dokumentų. M. Vilčinsko nuomone, privalomasis vaikų ugdymas yra dresavimas.
Tuo tarpu sužinojęs, kad tėvui iš „Pastogės“ pavyko „naglai pagrobti savo vaikus“, A.Kandrotas-Celofanas neslėpė pasitenkinimo, viešai sveikino šį žingsnį.
Už vaikų pagrobimą tėvams gresia viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Dėl „suverenų“ įspėjo ir VSD
Valstybės saugumo departamentas yra įspėjęs, kad pastaruoju metu aštrėja „suverenų“ judėjimo konfliktai su valstybės institucijomis.
„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – savo feisbuko paskyroje rašė VSD.
Pažymima, kad tokie susidūrimai gali peraugti į smurtinius, ypač su policijos pareigūnais.
„Kai kurie „suverenai“ Lietuvoje pasižymi agresyvia retorika, linkę nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams“, – akcentavo VSD.
Portalui lrytas.lt Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis yra sakęs, kad problemų su „suverenų“ bendruomene pareigūnams išties pasitaiko.
„Daugiausiai – susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, ypač automatine greičio matavimo sistema užfiksuotais pažeidimais ir vengimu mokėti baudas“, – sakė jis.
