Nusikaltėliams, regis, taip pat pavyksta įsilaužti į įvairių įmonių duomenų bazes, kuriuose yra užfiksuoti klientų ir jų šeimos narių telefonų numeriai, kiti asmens duomenys.
„Praėjusią savaitę man paskambino rusiškai kalbantis, sprendžiant iš balso, maždaug 30 metų vyras.
Jis pareiškė, kad mano vardu esą yra atidaryta sąskaita kriptovaliuta, ir kad ja gali pasinaudoti sukčiai, todėl geriau būtų ją uždaryti.
Toliau jis būrė, kad uždarymo procedūra nėra tokia paprasta – už šią paslaugą reikia sumokėti tam tikrą pinigų sumą, norėjo išgauti mano banko slaptažodį, prisijungti kodą.
Kai ėmiau traukti jį per dantį, pasiūlęs jam iškart atvežti pilną lagaminą grynųjų, jis nutraukė pokalbį“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo su apgaviku susidūręs kaunietis.
Sukčius žinojo pašnekovo vardą ir pavardę
Ant sukčiaus jauko nepasimovusiam vyrui krito į akis, kad rusakalbis pašnekovas žinojo jo vardą ir pavardę, kuriuos ištarė netaisyklingai, su ryškiu rusišku akcentu. Jis nemoka lietuvių kalbos ir greičiausiai skambino iš kitos šalies.
Tačiau pagal numerį atrodė, kad skambinama iš mūsų valstybės – buvo matyti Lietuvoje veikiančio mobiliojo ryšio operatoriaus kodas.
Pasaką apie kriptovaliutą išgirdęs pašnekovas po pašnekesio nutarė tuo numeriu paskambinti.
„Atsiliepė niekuo dėtas vyras iš Vilniaus rajono, kuris net neįsivaizdavo, kad sukčiai naudojasi jo numeriu“, – stebėjosi kaunietis.
Paskambino ir dukrai
Šio vyro nuostaba dar labiau padidėjo, kai kitą dieną netikėto skambučio sulaukė jo moksleivė dukra – skambino irgi rusakalbis, irgi šnekėjo apie kriptovaliutas.
Mergina, nesileidusi į kalbas, išjungė pokalbį.
Tėvo ir dukters numeriai yra priskirti prie to pačio abonento, kuriuo naudojasi ši šeima.
„Galbūt sukčių tinklas įsilaužė į ryšio operatoriaus duomenų bazes, kur rado mūsų numerius? Nežinau, ką ir galvoti.
Į policiją nesikreipiau, nes realiai mūsų šeima nenukentėjo. Tačiau jei situacija pasikartos, būtinai rašysiu pareiškimą teisėsaugai“, – tvirtino kaunietis.
Skambinant aferistui, jo dukros telefono ekrane taip pat buvo įsižiebę skaičiai su lietuviško numerio kodu.
„Surinkau ir šį numerį – atsiliepęs antras niekuo dėtas vyras taip pat buvo labai nustebęs – jis tikino niekam neskambinęs ir išvis nesidomintis jokiomis kriptovaliutomis“, – pasakojo su sukčiais susidūrusios šeimos narys.
Nustebino policijos reakcija
Portalas lrytas.lt paskambino vienu iš dviejų numerių, kuriais naudojosi sukčių gaujos nariai, o galbūt vienas ir tas pats asmuo.
„Tikrai niekam neskambinau dėl kriptovaliutos. Akivaizdu, kad čia veikia sukčiai“, – tvirtino atsiliepęs Vilniaus rajono gyventojas, kurį labai nustebino žinia, kad nusikaltėliai naudojasi jo telefono numeriu.
Vyriškis apie tai telefonu pranešė mobilaus ryšio operatoriui ir policijai.
„Policija reagavo vangiai – pasakė, kad nereikia kreipti dėmesio, tai jau ne pirmas kartas.
Tuo pokalbis ir baigėsi – pareigūnai neprašė pas juos atvykti, nesiruošė užfiksuoti įvykio, nesakė, kad iš manęs gauta informacija, ją įtraukus į bendrus duomenis apie tokių nusikaltimų faktologiją, braižą, padėtų jiems kovoti su plintančiais sukčiavimais ateityje.
„Iš pokalbio supratau, jeigu nebuvo realiai įvykdytas nusikaltimas, jie tuo atveju nesidomės“, – policininkų reakcija stebėjosi pašnekovas.
Abejingas buvo ir ryšio operatoriaus darbuotojo požiūris – jis sugebėjo pasakyti tiek, kad reikia išimti SIM kortelę ir perkrauti telefoną, o tai, kad visiškai svetimas žmogus, nusikaltėlis, turi galimybę naudotis kliento numeriu, darbuotojui nė kiek nerūpėjo.
Suseka žmonių duomenis
„Kiek man pavyko sužinoti, sukčiai naudojasi internetine programa, kurios dėka gali sugeneruoti kokį tik nori numerį. Ir žmogui, kuriam skambinama, būtent jį ir parodys“, – portaluo pasakojo tas pats vyras iš Vilniaus rajono.
Pašnekovas tvirtino pažįstantis žmones, kurie nukentėjo nuo aferistų, susivilioję jų gražbylystėmis apie kriptovaliutas.
Vienas tokių pažįstamų neteko 5 tūkst. eurų.
Neretai į nusikaltėlių akiratį patenka žmonės, pradėję domėtis kriptovaliutų verslu, naršyti po atitinkamus interneto tinklapius: „Nežinau kokiu būdu, tačiau sukčių gaujų nariai sužino tokių žmonių telefonus, kitą kontaktinę informaciją, paskambina, pasiūlo investuoti, o nukentėjusieji užkimba ant šios meškerės“.
Siekia įgyti pasitikėjimą
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenko portalui lrytas.lt sakė, jog sukčiavimo būdas, kuomet nusikaltėliai pakeičia telefono numerius, nėra naujas, tačiau pastaruoju metu tokių atvejų smarkiai daugėja.
Panašūs nusikaltimai Kauno AVPK prižiūrimoje teritorijoje užfiksuojami kiekvieną savaitę.
Šis būdas vadinamas „spoofing“ – apsimetimas kitu, pavyzdžiui, kito telefono, kompiuterio, elektroninio pašto dėžutės naudotoju, kitu žmogumi, kitu interneto tinklapiu.
„Taip kažkuo apsimetę sukčiai įgauna aukų pasitikėjimą – tarkim, atsiųsdami laišką, SMS žinutę su panašiai atrodančiu Mokesčių inspekcijos puslapiu, nukopijuodami kokio nors banko puslapį“, – pasakojo A. Gubenko.
Naudojant specialias internetines programas telefono numerį pavyksta pakeisti taip, kad rodytų lietuvišką kodą, taip pat niekuo dėtų žmonių, įmonių IP adresus, elektroninį paštą.
Tai yra psichologinis faktorius, nes matydami užsienietiškus numerius, žmonės dažniau neatsiliepia į skambučius.
Dažniausiai sukčiai yra rusakalbiai ir skambina iš užsienio – Rusijos, kitų vadinamosios „postsovietinės erdvės“ šalių.
Gali gauti visos šeimos duomenis
„Elektroninėje erdvėje sukčiavimas vis labiau plinta – ji tapo įrankiu, palengvinančių priėjimą prie aukų.
Telefonų numeriai generuojasi, „nulaužiamos“ duomenų bazės, kaip Lietuvoje įvyko su automobilių įmone ar medicinos klinika.
Internete netgi galima rasti skelbimus, kuriuose pardavinėjamos „nulaužtų“ firmų bazės su konkrečių žmonių asmens duomenimis“, – informavo Kauno apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vadovas.
Jei klientai yra tos pačios šeimos nariai ar kiti artimam ratui priklausantys žmonės, nusikaltėlių rankose gali atsidurti visų jų asmens duomenys.
Pasak A. Gubenko, paprastai pavyksta išaiškinti nusikaltimus, kuriuos įvykdo Lietuvoje gyvenantys sukčiai – ten, kur egzistuoja užsienio pėdsakas, išaiškinamumas sudėtingesnis.
Anksčiau buvo demaskuoti tarptautiniai sukčių „skambučių centrai“ Rygoje ir Vilniuje, kuriems priklausė ne viena dešimtis „darbuotojų“.
Svarbu kuo greičiau pranešti apie apgaulę
A.Gubenko atkreipė dėmesį, jog labai svarbu yra ne tik demaskuoti nusikaltėlius, suardyti jų tinklus, bet ir padėti žmonėms atgauti pinigus.
Kuo greičiau pranešama apie tokius nusikaltimus, tuo didesnė tikimybė, kad lėšų pervedimo operacijos bus sustabdytos, laiku susisiekus su bankais.
Tačiau neretai pasitaiko, kad sugaištama savaitę ar net mėnesį – vieni žmonės per vėlai praregi, kitiems būna gėda prieš artimuosius, todėl jie delsia, neskuba pranešti apie nusikaltimus.
Kai pinigai atsiduria pas sukčius, ir dar esančius užsienyje, galimybės atgauti santaupas gerokai sumažėja.
Ima net ir paskolas
„Taip pat visada vertėtų kritiškai vertinti informaciją apie neva greitai ir fantastiškai uždirbamus didelius pinigus. Juk neatrodo įtikinama, kad rusakalbis žmogus kažkodėl paskambina būtent tam žmogui ir pasiūlo dalyvauti kokioje nors akcijoje, investuoti į kriptovaliutas.
Tokiomis istorijomis tikėti tikrai neverta, bet pasitaiko, kad žmonės „pasimauna“ prarasdami po 20 000, 30 000 eurų, netgi paima paskolas, tikėdamiesi, kad investicijos atsipirks“, – ant sukčių jauko neužkibti ragino pareigūnas.
Žmonėms, sulaukusiems sukčių skambučio, patartina nesileidžiant į kalbas, išjungti pokalbį, nes sukčiai siekia pasiekti savo tikslus „ant karštųjų“, neleisdami aukoms atsikvošėti, neduodami laiko ramiau, šalčiau viską apmąstyti.
A.Gubenko tvirtinimu, vertėtų pranešti policijai apie kiekvieną atvejį, net jeigu ir apgavystės nepavyksta.
Kuo išsamesnius duomenis pareigūnai turės, tuo lengviau jiems seksis kovoti su sukčių tinklas ateityje.
