Įstatymų nevykdantiems „suverenams“ priskiriamiems sutuoktiniams rugsėjo 1 dieną baudžiamuoju įsakymu buvo skirtas lygtinis 60 parų areštas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nešioti elektronines apykojes.
Vilčinskai iš pradžių sutiko su bausme, tačiau po kurio laiko pakeitė savo nuomonę, pareikalaudami bylos nagrinėjimo teisme.
Tiesa, „reikalavimas“ buvo abstraktus, nenurodant įstatyme numatytų pagrindų ir tinkamai nepasirašytas, todėl Kauno apylinkės teismas nusprendė jo nepriimti, grąžindamas autoriaus.
Vilčinskai dėl tokio sprendimo pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris nutarė, kad jų prašymas nagrinėti bylą teisme visgi negalėjo būti atmestas.
Apie tai ketvirtadienį pranešė Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Milda Kryžė.
„Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio norma įtvirtina asmenims teisę pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis“, – teigiama Kauno apygardos teismo išplatintame pranešime.
Pasak aukštesnės teismo instancijos, aplinkybė, kad Mindaugas ir Inga Vilčinskai ikiteisminio tyrimo metu su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, jokiu būdu negalėjo būti pagrindas nepriimti jų prašymo surengti bylos nagrinėjimo teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo, sutikęs, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę pakeisti savo sprendimą ir reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
41 metų M. Vilčinskas ir jo 39 metų žmona Inga Vilčinskienė buvo sulaikyti rugpjūčio pradžioje, po nepavykusio mėginimo nelegaliai išvežti savo vaikus į Baltarusiją.
Dar gegužės pabaigoje visi trys mažamečiai vaikai Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo paimti iš poros ir perduoti Kauno vaikų globos įstaigai „Pastogė“, įžvelgus šiurkščius vaikų interesų pažeidimus.
Sprendžiant iš oficialios medžiagos, Vilčinskai visiškai nesudarė sąlygų vaikams socializuotis, ir tai apima ne tik jų neleidimą į mokyklą.
Tėvų požiūris į atžalų auklėjimą ir kitus dalykus – išties šokiruojantis: šeima neturi galiojančių asmens dokumentų, be kurių vaikams gerokai apsunkintos gydymo, švietimo, kelionių į užsienį bei daugelio kitų paslaugų prieinamumas.
Sutuoktiniai tvirtino nepripažįstantys nei Lietuvos, nei joje galiojančių teisės aktų, o „suverenų“ bendruomenę, su kuriais yra siejami vyras ir žmona, Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, yra valstybės teisėtumą neigianti antivalstybinė ekstremistinė organizacija.
Šios organizacijos nariai įsitikinę, jog gali nevykdyti įstatymuose įtvirtintų gyventojų pareigų.
Paėmus vaikus, sutuoktiniai atvyko į „Pastogę“ ir neteisėtai juos išsivežė automobiliu vokiškais numeriais.
Įstatymų nepaisantį M. Vilčinską aktyviai gina finansinių aferų, riaušių bylose, akcijomis prieš Ukrainos vėliavą pagarsėjęs Kauno rajono gyventojas Antanas Kandrotas-Celofanas.
