56 metų R.Zaveckas Kauno Daktarų gaujoje niekada neužėmė aukšto posto, tačiau buvo išsikovojęs išskirtinį vadeivų pasitikėjimą.
Buvo kalbama, kad jis – tikras karys, galintis iškęsti bet kokius kankinimus ir nepripažįstantis jokių sandėrių su teisėsaugos pareigūnais.
Niekada nedaugžodžiavo
Tai pasitvirtino ir Daktarų gaujos tyrimo procese. Kai vienas po kito net įtakingiausi Daktarų lyderiai ėmė duoti parodymus ir prisipažindavo įvykdę nusikaltimus, R.Zaveckas nepravėrė burnos.
Jis arba visai nieko nekalbėdavo, arba pareikšdavo, kad prarado atmintį.
Net ir per akistatas, kai buvę bendrininkai jam į akis liudijo apie kartu padarytus nusikaltimus, R.Zaveckas tylėdavo ir net neužduodavo jokių klausimų.
Pažadėjęs prabilti teismo proceso metu ten irgi nedaugžodžiavo.
„Manau, kad aš Daktarų gaujai nepriklausiau ir jokių nusikaltimų nedariau“, – tai viena iš retų frazių, kurią jis ištarė bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme.
Žudyti nepajėgdavo
Savo karjerą Daktarų gaujoje jis pradėjo 1993 metais nuo paprasto sąvadautojo, išvežiojančio merginas po butus.
Vėliau, kai įgijo gaujos lyderių pasitikėjimą, R.Zaveckui buvo patikėta kuruoti Kauno prostitucijos verslą. Jis mieste buvo išsinuomojęs daugybę butų, kur buvo apgyvendinamos klientus priimančios prostitutės.
Savo ruožtu R.Zaveckui buvo patikimos ir „įdomesnės“ užduotys. Paprastai Džempis užsakymus vykdydavo kartu su dabar jau mirusiu savo draugu – taip pat įspūdingo sudėjimo Žymantu Janiseliu, pravarde Jautis.
Tačiau skirtingai nuo ypatingu įžūlumu išsiskiriančio ir nuo narkotikų priklausomo Jaučio, R.Zaveckas pasižymėjo šaltakraujiškumu ir santūrumu.
Tačiau atrodo, kad to šaltakraujiškumo ir jam neužtekdavo, kai reikėdavo žudyti žmones. Todėl nei R.Zaveckas, nei Ž.Janiselis į tikrus žudikus netiko.
Jiems buvo pavedamos paprastesnės operacijos – ką nors užpulti, primušti, išgąsdinti, atimti turtą arba tiesiog būti tarpininkais.
Užpuolė pareigūnus
Bene įspūdingiausia tokia operacija, kurioje teko dalyvauti R.Zaveckui, buvo įvykdyta 1994 metų vasarą, kai buvo pagrobtas kontrabandinių cigarečių krovinys ir prie medžio pririštas krovinį tarnybiniu automobiliu lydėjęs tuometis Valstybės saugumo departamento valdybos viršininkas Valentinas Junokas bei buvęs Krašto apsaugos ministerijos Kontržvalgybos departamento skyriaus viršininkas Petras Ivoškis.
Tą dieną, kai pareigūnų lydimas kontrabandinis krovinys pajudėjo iš Vilniaus, gaujos lyderis Henrikas Daktaras į savo restoraną „Vilula“ pakvietė Džempį, Jautį ir dar kelis savo smogikus.
Nusikaltėlių šulas sėbrams liepė atimti vežamas kontrabandines cigaretes ir įspėjo, kad krovinį vežantį sunkvežimį automobiliu VAZ lydės du ginkluoti vyriškiai.
„Vienas jų saugumietis – mažas, kūdas. Jo galit nebijoti – užrėksit garsiau – ir į kelnes prikakos. Kitas – rimtesnis, buvęs mentas, su juo atsargiau“, – savo torpedas įspėjo H.Daktaras.
Dėl aukų neapsisprendė
Po šių boso komandų vyrai dar kartą smulkiai aptarė krovinio pagrobimo planą. Jie ilgai ginčijosi, ką daryti su būsimomis aukomis – sunkvežimio vairuotoju ir jį lydinčiais pareigūnais: palikti gyvus ar nužudyti. Galiausiai nuspręsta elgtis pagal situaciją.
Taip ginčijantis praėjo beveik dvi valandos. H.Daktarui informatorius pranešė, kad krovinys jau pravažiavo Kauną, ir paragino paskubėti.
Gaujos torpedos greitai šoko į keturis lengvuosius automobilius ir išlėkė Klaipėdos link.
Keli jų buvo su policininkų uniformomis, apsiginklavę automatais „Kalašnikov“.
Laukė uniformuoti vyrai
Tuo metu V.Junoko vairuojamas VAZ automobilis neskubėdamas ir kiek atsilikęs sekė paskui sunkvežimį. Netoli Klaipėdos vyrai pastebėjo, kad automatais ginkluoti, policijos bei kariškių uniformas vilkintys vyriškiai stabdo vilkiką.
Nieko bloga neįtardami pareigūnai taip pat sustojo. Staiga prie jų prišoko sunkvežimį sustabdę vyriškiai.
Pasigirdo šūksniai: „Čia „Aras“ – visiems gult ant žemės!“ V.Junokas dar bandė kažką pasakyti, bet gavo smūgį automato buože į galvą ir pargriuvo.
Kol vieni nusikaltėliai rišo savo aukas, kiti patikrino V.Junoko automobilį. Iš ten jie paėmė tarnybinį pistoletą bei lagaminą, kuriame buvo pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir šūsnis dokumentų.
Po kelių minučių Džempis stvėrė V.Junoką, o Jautis – P.Ivoškį ir nunešė gilyn į mišką. Plėšikai buvo nepaprastai stiprūs – beveik 100 kilogramų sveriantį P.Ivoškį tarsi vaiką Jautis pasikišo po pažastimi ir švilpaudamas nešė apie 200 metrų.
Miško gilumoje pagrobtiesiems buvo liepta apsikabinti po medį, o jų rankos buvo surakintos antrankiais.
Žudyti pasiūlė čečėnams
Kai 1996 metais verslininkas Sigitas Čiapas vienas pirmųjų išdrįso viešai mesti iššūkį H.Daktarui ir ėmė prieš jį duoti parodymus, Daktarų lyderiai ne juokais sunerimo.
„Vilulos“ restorane buvo svarstomi įvairūs variantai, ką su juo daryti. Sprendimas kilo lyg savaime, kai vienas verslininkas Daktarams pasiūlė sumokėti 100 tūkstančių dolerių už savo konkurento S.Čiapo nužudymą.
Taip atsirado galimybė ne tik atsikratyti priešo, bet dar ir užsidirbti.
Bet Daktarai, atrodo, nepasitikėjo saviškiais ir nutarė šiam darbui pasitelkti žudikus iš užsienio.
Iš pradžių nutarta šios paslaugos paprašyti Maskvoje gyvenančių čečėnų ir jiems už darbą pasiūlyti 50 tūkst. dolerių. Planuota S.Čiapą nužudyti Rusijos sostinėje, nes verslininkas ten dažnai lankydavosi ir paprastai apsistodavo Lietuvos ambasados viešbutyje.
Čečėnai iš pradžių sutiko, tačiau jau kitą dieną grąžino verslininko nuotrauką.
„Šito žmogaus mes nežudysime. Patariame jums irgi nesivelti į šį reikalą“, – pasakė čečėnai.
Gyveno prostitučių bute
Atsisakius čečėnams Daktarai nutarė pasikviesti garsų baltarusių samdomą žudiką Aleksandrą Solomką.
Į Kauną atvykęs baltarusis buvo apgyvendintas viename iš butų Šilainių rajone, kurį savo prostitutėms buvo išnuomojęs R.Zaveckas.
A.Solomka aptarti žmogžudystės buvo nuvežtas į „Vilulą“. Ten jį pasitiko Vidmantas Siaurusevičius ir savotiškai patikrino: paklausinėjo apie bendrus pažįstamus – nusikalstamo pasaulio autoritetus.
Žudikas iškėlė sąlygų
Baltarusis sutiko su pasiūlymu už 50 tūkstančių dolerių nužudyti S.Čiapą, tačiau pareikalavo, kad kauniečiai pirma atliktų savotiškus namų darbus – gautų ginklų, du automobilius, kurių vienas būtų vogtas, verslininko namui stebėti išsinuomotų šalia butą.
Kai Daktarai viską įvykdė, A.Solomka su dar dviem baltarusiais vėl atvyko į Kauną. Jį vėl prostitutėms skirtame bute apgyvendino R.Zaveckas.
Galutinai aptarti žmogžudystės plano vyrai nuvažiavo į gaujos lyderių draugo, pravarde Vantinis, pirtį Lampėdžiuose.
Ten susirinko visas gaujos žiedas, išskyrus tuo metu jau įkalintą H.Daktarą.
Po kiek laiko prie jų prisidėjo ir A.Solomką atvežęs Džempis.
Baltarusis papriekaištavo kauniečiams, kad jie davė netinkamus šovinius automatams, ir pareikalavo juos pakeisti.
Be to, sukritikavo Daktarų sumanymą po žmogžudystės siaurais keliukais važiuoti už miesto ribų. Baltarusis teigė, kad reikia kaip tik važiuoti į miesto centrą ir įsilieti į bendrą srautą.
Po žmogžudystės išsivėmė
1996 metų balandžio 5 dienos rytą viskas ėjosi kaip iš pypkės. Kai išvažiuojant iš S.Čiapo namo kiemo verslininko vairuotojas Vincas Varnas išlipo atidaryti kiemo vartų, ten privažiavo R.Zavecko vairuojamas „Volkswagen Golf“ su trimis žudikais iš Baltarusijos.
Po šūvių negyvi krito V.Varnas, S.Čiapas, o jo žmona Jolanta buvo lengvai sužeista.
Baigę šaudyti žudikai nurūko į sutartą vietą prie IX forto, kur baltarusių kitame automobilyje jau laukė Jautis.
Išleidęs šaulius „Volkswagen Golf“ vairuotojas kiek pavažiavęs sustojo. Pravėręs automobilio duris jis ėmė vemti.
Po atostogų – į areštinę
Bylą pradėję tirti Generalinės prokuratūros pareigūnai greitai išsiaiškino, kad su šia žmogžudyste susiję Džempis ir Jautis.
Išdavė neįprastai daug skambučių vienas kitam žmogžudystės rytą ir kelios dienos prieš ją – iš viso užfiksuoti 174 skambučiai.
1998 metais jie abu buvo suimti, kai grįžo po atostogų užsienio kalnų kurortuose, kur poilsiavo su Daktarų gaujos vadeivomis.
Prokurorų paklaustas, ką veikė žmogžudystės metu, R.Zaveckas ilgai išsisukinėjo.
„Manau, kad buvau namuose, o ką veikiau, neprisimenu. Marijampolės kolonijoje man buvo stipriai sumušta galva, dėl to pablogėjo atmintis“, – sakė R.Zaveckas.
Savo versiją R.Zaveckas sukūrė ir apie telefono numerį, iš kurio buvo skambinama Jaučiui, – teigė, kad jis priklauso iš matymo pažįstamam Antanėliui.
Draugas mirė ligoninėje
Kelis mėnesius prabuvę kalėjime, Jautis ir Džempis buvo paleisti. Nors buvo ir daugiau netiesioginių jų kaltės įrodymų, jų nepakako kaltinimams pateikti.
Be to, prokurorus spaudė R.Zavecko advokatė Ingrida Botyrienė, nuolat rašydama skundus.
Išėjęs iš kalėjimo Jautis netrukus ligoninėje mirė, o Džempis įsidarbino vairuotoju naftos produktais prekiaujančioje įmonėje PBL ir iš karto pritraukė pareigūnų dėmesį.
Patikrinus šią su Daktarais siejamą firmą buvo nustatyta, kad ji pardavinėja skalūnais skiedžiamą benziną.
Ėmė verstis narkotikais
Po to beveik 10 metų nieko apie R.Zavecką nebuvo girdėti. 2007 metais jis atsidūrė Estijos kalėjime už bandymą pervežti 8 kilogramus kokaino.
Operacija buvo gerai suplanuota – narkotikus, paslėpęs kajutėje, gabeno nusikaltėlių bendrininkas – iš Kolumbijos į Taliną kruiziniu laivu plaukęs jūreivis.
Kai laivas ėmė artėti prie Talino jūrų uosto, kiti R.Zavecko talkininkai – Latvijos piliečiai prie jo priplaukė pripučiamąja valtele ir sugavo nuo denio numestus kvaišalus.
Netrukus narkotikai buvo perduoti vienoje degalinėje latvių laukusiam R.Zaveckui bei jį lydėjusiems kauniečiams – Andriui Žigui, Aivarui Muznikui ir Kęstučiui Auškalniui.
Kompanija buvo sulaikyta ir įkalinta Talino kalėjime. Estijos teismas R.Zaveckui skyrė 5 metų nelaisvės bausmę.
Rašytojas Dailius Dargis vienoje savo knygų iškėlė versiją, jog šie estų pareigūnų paimti narkotikai turėjo atitekti vienam Daktarų lyderių Egidijui Abariui, pravarde Goga.
Tačiau nei per tardymą, nei teisme R.Zaveckas boso neišdavė.
Slėpėsi bute Klaipėdoje
Tuo metu kriminalinės policijos pareigūnai jau buvo bebaigią rinkti informaciją apie Daktarų gaujos nusikaltimus – pareigūnams vienas po kito ėmė duoti parodymus gaujos nariai.
Buvo tikimasi paprasčiausiai R.Zavecką parsivežti iš Talino kalėjimo ir pateikti įtarimus. Tačiau netikėtai kaunietis buvo lygtinai paleistas ir ilgam pasislėpė pogrindyje.
Po 2009 metų pradžioje pradėtos plačios Daktarų gaujos narių sulaikymo operacijos tiktai jam ir H.Daktarui pavyko pasislėpti.
Tačiau netrukus ir jie abu buvo sulaikyti – H.Daktaras Bulgarijoje, o R.Zaveckas – konspiraciniame bute Klaipėdoje.
Galbūt Džempiui būtų pavykę ir ilgiau slapstytis, jei ne danties skausmai. Kalbama, kad neištvėręs nepakeliamo sopulio jis pasiryžo eiti į vaistinę nuskausminamųjų – pakeliui ir buvo sulaikytas.
