Teisėjų kolegija priimtoje nutartyje iš dalies sutiko su nuteistojo A.Surblio gynėjo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir konstatavo, kad, pripažinę atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas asmens parodymus vienu iš pagrindinių nuteistojo kaltės įrodymų, žemesnės instancijos teismai neatliko visapusiško viso baudžiamojo proceso metu šio asmens duotų parodymų teisėtumo ir patikimumo vertinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas taisykles.
Kartu teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią tokių asmenų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.
Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi nuteistojo A.Surblio ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, ne tik pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir neatitinka reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui.
Pirmiau nurodytus pažeidimus teisėjų kolegija pripažino esminiais BPK pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl nutarė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A.Surblio ir jo gynėjo apeliacinis skundas, panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A.Surblio ir jo gynėjo apeliacinis skundas, ir perdavus baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, lieka neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A.Surbliui pagal BK 226 straipsnio 4 dalį paskirta reali laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
