Nors valstybės kaltintojas prašė sukčius įkalinti, teismas nusprendė, kad teisingumas bus įvykdytas skyrus atidėtąsias bausmes.
Aferos sumanytoju laikomam 45 metų Raimondui Jančiauskui skirta lygtinė 4 metų, jo tėvui 68 metų Kęstučiui Jančiauskui – 3,5, pagrindiniam talkininkui 46 metų Aivarui Pisarževičiui, 65 metų Eduardui Pliasui ir 69 metų Viktorui Statkui – 3 metų, 45 metų Oksanai Žakienei – 2,5, o 82 metų Zitai Onai Tiškienei – 2 metų bausmė.
O sprendimui neįkalinti įtakos turėjo sušvelninta atsakomybė už tokius nusikaltimus naujos redakcijos kodekse. Be to, konstatuota, kad per pastarąjį dešimtmetį nė vienas iš teisiamųjų nepadarė nė vienos nusikalstamos veikos.
Nuteistieji įpareigoti solidariai atlyginti padarytą daugiau kaip 748 tūkstančių eurų žalą ir nuo šios sumos sumokėti 5 proc. metines palūkanas, kurios bus pradėtos skaičiuoti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis – 284 lapuose
Ši byla į Šiaulių teismą atkeliavo dar 2018 metais, bet dėl įvairių trikdžių nagrinėjimas strigo.
Teisėsaugininkų perduotą medžiagą sudarė net 65 tomai, o netgi nepradėjus nagrinėti susikaupė dar vienas tomas įvairių prašymų, pranešimų apie teisiamųjų ligas.
Pusmetį teko laukti, kol iš Švedijos buvo pargabentas už kvaišalus kalintis A.Pisarževičius.
Prokurorui kaltinimą perskaityti pavyko tiktai po 8 mėnesių, o vėliau bylos nagrinėjimas pradėjo strigti ir dėl pandemijos.
Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nesulaukė net penki asmenys, o vienam baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas dėl sukakusios senaties.
Nemenkas iššūkis teko ir bylą narpliojusiai teisėjai Astrai Karpytei – nuosprendžiui surašyti prireikė 284 lapų.
Išvydo neįtikėtiną netvarką
Teisėsaugininkai pripažino, kad ši byla buvo nemenkas iššūkis, nes žemgrobiai buvo sumanę tobulą planą.
Tikėtina, kad daugiau kaip 1200 hektarų žemės, miško, vandens telkinių būtų buvę užgrobti, jei ne godumas.
Mat aferistai išvadas dėl grąžinamos žemės ėmė teikti ne vienos, o net kelių savivaldybių žemėtvarkininkams. Būtent tai padėjo užčiuopti siūlo galą ir išvynioti aferos kamuolį.
Teisėsaugininkai per tyrimą pašiurpo išvydę, kaip buvo tvarkomas valstybės turtas.
Mat jokios centralizuotos apskaitos nebuvo, viskas buvo fiksuojama paprastuose sąsiuviniuose, iš kurių buvo galima ir išplėšti, ir įdėti reikalingą lapą.
Išmanė biurokratinę sistemą
Tyrėjams nekilo abejonių, kad aferos sumanytojas buvo anksčiau Šiaulių apskrities viršininko administracijoje Juridinio skyriaus vedėju dirbęs R.Jančiauskas.
Šioje darbovietėje teisininkui pačiam buvo tekę ginti viešąjį interesą dėl užgrobtos žemės, todėl jis puikiai išmanė, kaip veikia nacionalizuoto turto sugrąžinimo biurokratinė sistema.
Kalėjimų departamento (dabar Lietuvos kalėjimų tarnyba) Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju dirbusiam alytiškiui su pagalbininkais pavyko sukurpti tiesiog tobulai veikiančią schemą.
Iš pradžių archyve buvo surandami valdininkų atmesti prašymai atkurti turėtą nuosavybę.
Buvo nusitaikyta į 50 hektarų ir didesnius žemės, miško, vandens telkinių plotus.
Klastojo bažnyčios dokumentus
Pagrindiniu R.Jančiausko talkininku laikomas A.Pisarževičius, kuris turėjo naudingų pažinčių. Be jų plano neabejotinai būtų nepavykę įgyvendinti – kuri nors grandis būtų pastebėjusi klastotę.
Talkininkais tapo Akmenės rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriui vadovavęs E.Pliasas ir žemėtvarkininkas V.Statkus.
Teisiamųjų suole atsidūrė ir Akmenės rajono gyventoja O.Žakienė, kuri pasižymėjo gabumu pamėgdžioti rašyseną.
Akmeniškės klastotes tyrę ekspertai pripažino, kad jos darbas buvo atliktas meistriškai.
Atskira šios aferos grandis buvo paveldėtojais apsimesti sutinkantys asmenys.
Viena tokių buvo Akmenės rajono gyventoja Z.O.Tiškienė.
Žemėtvarkininkai priimdavo neatitinkančias tvarkos dokumentų kopijas, tarp kurių buvo ir suklastotų bažnyčios archyvų dokumentų.
2008–2011 m. priimant klastotes buvo įrašoma, esą šie dokumentai buvo pateikti 1992–2001 m.
Suruoštas būtinų dokumentų paketas būdavo įteisinamas – juos patvirtindavo arba notaras, arba teismas. Sutvarkę visus formalumus aferistai parduodavo arba nuosavybę susigrąžinti leidžiančią išvadą, arba jau atgautą ir įregistruotą nuosavybę.
Abejonių kilo ūkininkams
Pirmosios abejonės iškilo iš valstybės žemę nuomojantiems ūkininkams. Jiems nuostabą sukėlė ūmai atsiradę paveldėtojai, apie kuriuos nieko nežinojo net šių apylinkių senbuviai.
Gavus skundus buvo atliekami tyrimai, bet dokumentai buvo nepriekaištingai sutvarkyti. Įteisinti buvo netgi melagingi liudijimai apie tariamą pretendentų į paveldėtojus giminystę.
Siekdami išsklaidyti visas abejones užsispyrę ūkininkai teikė skundus.
Kruopščiai sumanyta afera subyrėjo, kai dokumentus tikrinę specialistai išvydo, kad ta pati išvada apie sugrąžinamą nuosavybę pateikta net keturių rajonų žemėtvarkininkams.
Ūkininkų įtarimai virto net keliolika ikiteisminių tyrimų, kurie vėliau buvo sujungti ir virto trimis bylomis.
R.Jančiauskas ir jo tėvas K.Jančiauskas kaltės nepripažino, žemėtvarkininkai prisipažino iš dalies kalti – esą visa tai įvyko netyčia.
Vienintelis A.Pisarževičius kaltės nesikratė ir papasakojo, kaip buvo sumanyta ir veikė ši afera.
Teismus užvertė skundais
Vieną ikiteisminį tyrimą dėl Kretingos rajone užvaldytos 59,49 ha žemės, 11,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio atliko Klaipėdos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
2016 metų gruodį byla pasiekė Plungės teismą, o nagrinėjimas dėl teiktų skundų aukštesnės instancijos teismams užtruko penkerius metus.
Praėjusiais metais Klaipėdos apygardos teismas antrą kartą nagrinėjo apeliaciją ir nusprendė bylą R.Jančiausko, verslininko Rolando Šveikausko ir buvusios žemėtvarkininkės Javitos Anužytės atžvilgiu nutraukti suėjus senačiai. Tiesa, šiuo sprendimu buvo palikta galioti baudžiamojo poveikio priemonė – iš R.Šveikausko ir R.Jančiausko konfiskuota 57 tūkstančiai eurų.
Antra byla dėl užgrobtų 210 ha žemės buvo nagrinėjama Mažeikių teisme.
R.Jančiauskui, K.Jančiauskui, A.Pisarževičiui ir E.Pliasui buvo skirtos lygtinės įkalinimo bausmės ir priteista solidariai atlyginti beveik 185 tūkst. eurų žalą.
Šis nuosprendis taip pat buvo skundžiamas, byla nagrinėta nuo pradžių.
Neseniai Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir laisvės atėmimo bausmę trims nuteistiesiems pakeitė į nuo 1800 iki 9400 eurų siekiančias baudas.
Daugiausia apeliacijos instancijos teisme pasiekė K.Jančiauskas, kuris dėl įrodymų stokos buvo išteisintas. Be to, teismas iki beveik 100 tūkstančių eurų sumažino du ieškinius, o trečią paliko nenagrinėtą.
Teismų maratonas dar nesibaigė, nes civilinių bylų dėl turto sugrąžinimo nagrinėjimas buvo sustabdytas.
1200
Į tiek hektarų žemės, miško sklypų ir vandens telkinių buvo nusitaikiusi sukčių gauja.
