Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pareiškėjas nurodė, kad, nusprendus išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, jo padėtis buvo apsunkinta žymiai labiau nei tuo atveju, jeigu transporto priemonė priklausytų jam nuosavybės teise ir būtų konfiskuojama kaip daiktas. Išieškant visą automobilio vertę, pareiškėjas ne tik neteks šios pinigų sumos, bet ir privalės visiškai įvykdyti lizingo sutartį, t.y. sumokėti bankui lizingo sutarties likutį (23 323,28 eurų), dėl to jis iš viso neteks 46 493,28 eurų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Teismas pažymėjo, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso nusižengimą padariusiam žmogui, ar tretiesiems asmenims.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes. Šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta.
Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja, jog dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo jis turės dvigubą finansinę naštą, nes dar turės mokėti ir lizingo sutarties įmokas. Automobilis, už kurį mokamos pagal lizingo sutartį nustatytos įmokos, nėra paimamas, juo gali naudotis pareiškėjo šeima arba galimas šio automobilio realizavimas, todėl teiginys, kad dvigubos sumos išieškojimas iš pareiškėjo pažeistų proporcingumo principą, nėra teisingas.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
