Šioje vietoje, šalia cerkvės, 1941-ųjų rudenį į spygliuota tvora aptvertą teritoriją buvo suvaryta 900 žydų.
Po dvejų metų getas buvo likviduotas, o kalinti gyventojai išvežti į netoli Gardino esančią koncentracijos stovyklą.
Per šiuos metus buvo sunaikinta trečdalis Druskininkų gyventojų.
Istorikų teigimu, šiame mieste žydai pradėjo kurtis XVIII a. viduryje ir 1897-aisiais jie sudarė maždaug pusę Druskininkų gyventojų.
Žydų bendruomenė vertėsi įvairiais amatais, prekyba, prisidėjo prie kurorto raidos.
XIX a. viduryje Druskininkuose buvo atidaryti pirmieji labdaros namai, į kuriuos atvykdavo gydytis neturtingi žydai iš aplinkinių vietovių.
Po Antrojo pasaulinio karo mieste nebeliko žydų bendruomenės, sinagogos, o 1976-aisiais senosios kapinės buvo sulygintos su žeme, išliko tik keli antkapiai.