Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo aukštesniojo teismo 5 nuteistuosius pripažinti kaltais dėl kito nusikaltimo – prekybos žmonėmis, o minėtą A. N. ir nuteistąjį K. K. – dėl vaiko pirkimo ar pardavimo.
Bylos duomenimis, nuo 2014 metų rugsėjo iki 2016 metų balandžio mėnesio 17–28 metų amžiaus asmenys buvo verbuojami ir vežami į Vokietiją bei Nyderlandus. Nustatyti 6 tokie atvejai.
Minėtu laikotarpiu buvo ieškoma asmenų, kurie parvarytų vogtus automobilius iš užsienio. Nusikaltimų organizatoriai atvykdavo į nukentėjusiųjų namus ar susitikdavo su jais netoli pastarųjų gyvenamosios vietos Raseinių apylinkėse. Daugeliui jų buvo pažadami 500 eurų už parvarytą automobilį, vienu atveju asmenys buvo apgaudinėjami sakant, kad reikės dirbti statybose. Nukentėjusieji buvo pažeidžiami asmenys dėl sunkios materialinės padėties, socialinių įgūdžių stokos.
Nustatyta, kad vieni nuteistieji ieškodavo ar verbuodavo aukas, kiti kartu važiuodavo į užsienį ar koordinuodavo nusikaltimų veiksmus. Didžioji dalis į svečią šalį išvežtų nukentėjusiųjų, neturėdami kito pasirinkimo, automobilius parvairuodavo į Lietuvą. Vienas iš nukentėjusiųjų baigė kelionę Lenkijoje, nes buvo sustabdytas pareigūnų, o nepilnametis nukentėjusysis nesutiko parvairuoti automobilio, todėl į Lietuvą grįžo su kitu nuteistuoju. Jų kelionė taip pat baigėsi nesėkmingai – netoli Kauno juos pasivijo ir sustabdė policija.
Už parvarytus automobilius buvo sumokama tik maža dalis žadėtos sumos arba visai neatsiskaitoma. Kai kurie nukentėjusieji į užsienį būdavo verbuojami po kelis kartus.
Visi nuteistieji, gyvenantys įvairiuose Lietuvos miestuose, jau yra ne kartą teisti.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teismo prašo nuteistiesiems skirti įvairias laisvės atėmimo bausmes.
