Prokurorės, pateikusios skundą, nuomone, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas išteisintojo M.Matažinsko galimo dokumentų suklastojimo, panaudojimo bei piktnaudžiavimo aplinkybes, nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, nuosprendyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių bylos aplinkybių, padarė prieštaringas išvadas ir taip pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Skunde taip pat pažymėta, kad teismas, vertindamas išteisintojo M.Matažinsko veiksmų kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, prokurorės apeliacinis skundas atmestas dėl jo nepasisakius, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – rašoma prokurorės kasaciniame skunde.
Kaip jau buvo skelbta, 2020 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais M.Matažinskas, būdamas valstybės tarnautoju, galimai suklastojo parengtus vienos uždarosios akcinės bendrovės dokumentus ir galimai neteisėtai išdavė pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.
Bylą išnagrinėję Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai, 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu M. Matažinską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jam paskyrė 10 tūkst. eurų baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesių laikotarpį.
Tačiau Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi M.Matažinską dėl jam inkriminuotų veikų išteisino.
2024 m. vasario 28 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija nutarė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros kasacinį skundą priimti.
