Aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad tai buvo sukčiavimo atvejis, kai apgaulės būdu yra siekiama įgyti svetimą turtą (pinigus), ir jis nėra susijęs nei su „Regitra“, nei su įmonės darbuotojais.
Svarbu pastebėti, kad „Regitra“ netoleruoja jokių korupcijos ar neteisėtos veiklos apraiškų nei iš klientų, nei iš darbuotojų. Griežta nulinės tolerancijos korupcijai politika yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, tad bet kokie neteisėti ir nesąžiningi veiksmai yra nepriimtini ir netoleruotini.
Sukčiai dažnai apsimeta „Regitros“ darbuotojais
Vienas tipiškiausių ir dažniausiai pasitaikančių tokių scenarijų praktikoje – neteisėtai pasisavinami asmens duomenys, taip apsimetant vienu iš „Regitros“ darbuotojų. Pastebėtina, jog sukčiai renkasi tiek vadovų, tiek specialistų tapatybes, kurie dirba visoje Lietuvoje.
Įprastai pasirenkami tie darbuotojai, kurie neturi susikūrę savo asmeninės anketos, kas sumažina tikimybę būti pastebėtiems tikrojo tapatybės savininko. Tačiau, kadangi netikri skelbimai dažniausiai yra talpinami viešose grupėse arba skelbimų lentose, apie sukčiavimo atvejus mūsų darbuotojams praneša jų pažįstami ar artimieji, turintys „Facebook“ anketas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pasisavinami tik „Regitros“ darbuotojų vardai bei pavardės, o nuotraukos netikrose anketose naudojamos visiškai kitos. Tai padeda „sumėtyti pėdas“ bei sukurti norimą įvaizdį. Vieni renkasi vyresnio žmogaus nuotraukas, kuris atrodo santūrus ir patikimas, o kiti priešingai – jauno ir avantiūristiškai nusiteikusio jaunuolio vizualizacijas.
Tikslas – išvilioti pinigus
Skelbimai dažniausiai apsiriboja lakoniškomis frazėmis, tokiomis kaip: „pagalba žmonėms, kurie turi problemų laikant teises“ arba „pagalba žmonėms dėl teisių. Kreiptis a. ž.“. Aptakios frazės ir nekonkretūs pasiūlymai padeda „užkabinti“ didesnę auditoriją interesantų, o vėliau, pagal situaciją, žmogui pažada padėti ar gauti tai, ko jis nori. Pagrindinis sukčių tikslas – kuo greičiau išvilioti pinigus, todėl jie nėra linkę į ilgus susirašinėjimus ar aptarimus apie neva būsimą procesą.
Norime atkreipti dėmesį, jog tokie siūlymai internete įsigyti neva tikrą vairuotojo pažymėjimą ar už asmenį išlaikyti egzaminus yra ne kas kita kaip nusikaltėlių bandymai iš žmonių išvilioti pinigus. Realūs pavyzdžiai rodo, kad gavę juos, sukčiai paprasčiausiai pradingsta.
„Regitra“ deda visas pastangas, kad užkardytų sukčiavimo atvejus
Išties „Regitra“ deda nemažas pastangas, jog internetinėje erdvėje sukčių mažėtų. Apie tokius atvejus, kai vykdoma nelegali veika, neteisėtai naudojamas „Regitros“ vardas ar apsimetama jos darbuotojais, pranešame teisėsaugai. Deja, tačiau Lietuvoje sukčiavimo mastas kasmet auga – vien „Regitra“ per dvejus metus užfiksavo daugiau kaip 500 apgaulingų skelbimų socialiniuose tinkluose.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad įmonė yra sukūrusi sistemą, kuri užtikrina griežtą kontrolę kiekviename vairuotojų egzaminavimo etape. Vairuotojo pažymėjimo gavimo procese dalyvauja daug skirtingas funkcijas atliekančių žmonių. Paprasčiau tariant, žmogus, norėdamas jį įgyti, turi pereiti per keletą įmonės darbuotojų grandžių: dokumentus priimančius ir teorijos egzaminus vykdančius darbuotojus, praktikos egzamino egzaminuotojus bei vairuotojo pažymėjimų išdavimo specialistus.
Taip pat pastebėtina, jog siekiant didesnio objektyvumo bei skaidrumo, egzaminai „Regitroje“ yra filmuojami.
