Jo manymu, mažesnį žuvusiųjų kiekį lėmė efektyvesnis gelbėtojų darbas ir tai, kad patys eismo dalyviai daugiau dėmesio skiria saugumui. Iki šiol beveik trečdalis avarijose sužalotų žmonių mirdavo ligoninėse dėl pernelyg vėlai arba nekokybiškai suteiktos pagalbos.
Be to, tiek važiuojantys automobiliais, tiek pėstieji ir dviratininkai daugiau dėmesio skiria savo saugumui.
„Dabar visi prisisega saugos diržus - problemų dėl to iš viso nekyla. Be to, vis dažniau dviratininkai važinėja su šalmais, pėstieji nešioja šviesą atspindinčius ženklus“, - kalba R. Požėla.
Avarijų daugėjo dėl to, kad sumažėjo patruliavimo intensyvumas - metų pradžioje įsigaliojus smurto artimoje aplinkoje įstatymui polcinininkai vos spėja gesinti kivirčus šeimose ir tai atima labai daug laiko.
„Bandome išnaudoti visus įmanomus rezervus. Be to, nuo gegužės kelių policijos padaliniai pradėjo veikti ir apskrityse, tad patruliai kartas nuo karo užsuks net į atokiausius kaimus. Ten važinėjantiems girtiems dviratininkams ar vadeliotojams tai bus kaip perkūnas iš giedro dangaus“, - kalba R. Požėla. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 118 eismo įvykių (12 įvykių daugiau).
Eismo įvykiuose daugiausia žuvo vairuotojų – 45, iš jų 3 motociklų vairuotojai, pėsčiųjų – 33 ir keleivių – 30, taip pat 8 dviračių ir 3 mopedų vairuotojai. Žuvo 94 vyrai ir 27 moterys. Daugiausia užregistruota transporto priemonių susidūrimo atvejų – 587 (2,3 proc. mažiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį) ir užvažiavimų ant pėsčiųjų – 496 atvejai (13 proc. daugiau).
Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus apskrityje – 31 (2 mažiau), Kauno – 18 (3 daugiau), Panevėžio – 12 (toks pat skaičius), Marijampolės ir Utenos apskrityse – po 11, Šiaulių – 10 (4 mažiau) ir Klaipėdos apskrityje – 9 (2 mažiau). Mažiausiai – 5 – Telšių apskrityje.
