Nors šį darbą abu vyrai dirba jau daugiau nei dešimtmetį, kiekviena tokia drama sukrečia iki sielos gelmių.
Paauglį ištraukė naktį
Įsibėgėjusi vasara šiemet jau pareikalavo keturių nepilnamečių gyvybių. Neseniai Kauno narams iš vandens telkinio teko ištraukti ir nuskendusį septyniolikmetį. Iki jo aštuonioliktojo gimtadienio buvo likusios vos kelios dienos.
Nors paprastai narai dirba iki sutemų, tąsyk apie nelaimę jiems buvo pranešta jau vakare.
„Ieškojome tol, kol radome. Kūną ištraukėme apie vidurnaktį. Kai skęsta vaikai, jaunuoliai, sunku ir mums. Negali prie to įprasti. Rodos, gerklę užspaudžia ašaros. Juk vaikai dėl to nekalti. Kalti tie, kurie jų neprižiūrėjo“, - kalbėjo narai.
Vaizdas įsirėžia į atmintį
Savomis akimis pamatyti vaizdą, kuomet narai iš vandens telkinio iškelia mažą vaiką, – tarsi susapnuoti košmarą.
Prieš kelerius metus Jonavos rajone, Rukloje, nuskendusio mažo berniuko narai ieškojo maždaug pusdienį. Tačiau tuomet, kai vaiko kūną pavyko rasti ir jis buvo keliamas į krantą, šurmuliavusi smalsuolių minia nurimo tiek, kad, regis, galėjai girdėti aplinkui skraidančio uodo zyzimą.
Kraupią tylą perskrodė artimųjų ašaros, kūkčiojo ir svetimi žmonės. Tokių vaizdų geriau išties net nematyti – norom nenorom jie dar ilgai iškyla iš atminties.
Ką jaučia skęstantis žmogus
Tačiau tai – narų kasdienybė, kiekvienos vasaros darbas. Puikiai plaukiantys ir nardantys vyrai greičiausiai daugiau už bet kurį kitą suvokia vandens keliamus pavojus.
Abu jie žino, ką reiškia, kuomet pradedi skęsti. Tai – lyg avarija, kuomet akimirksniu prabėga gyvenimo reginiai.
Tiek R. Tamušaitis, tiek V. Mitrofanovas skendimo jausmą yra patyrę savo kailiu. Abu jie skendo dar vaikystėje.
„Atrodė, iš po vandens matai saulę, prieš akis pralėkė visas gyvenimas. Baimė. Ir tada iš kažkur atsirado jėgų, suvokiau, kad reikia kapstytis. Išplaukiau“, - prisiminė R. Tamušaitis.
Tuo tarpu V. Mitrofanovas, patekęs į vandens gniaužtus, prisišaukė pagalbą – jį išgelbėjo draugas.
Rimta pamoka vaikams
Apie vandens keliamus pavojus narai kalbasi ir su savo vaikais. Nes net juodžiausiame sapne negali pagalvoti, kad pats ar kolega iš vandens telkinio trauktų tavo atžalą.
V. Mitrofanovas savo dešimtmetei dukteriai šiomis dienomis paskyrė savotišką „namų areštą“, mat mergaitė savarankiškai eidavo prie upės.
„O aš padariau kitaip – leidau savo trims sūnums pajusti, ką reiškia skęsti. Tai įvyko mano akyse, buvau vos už metro. Tačiau dabar jaučiuosi ramiai“, - pasakojo pašnekovas.
Anot naro, tik pats savo kaliu pajutęs, ką reiškia skęsti, žmogus daug labiau saugosis būdamas vandenyje.
Įsikimba iš visų jėgų
Profesionalūs narai įspėja ir dėl kitko. Gelbėti skęstantį žmogų yra pavojinga. Mat nenormalioje būsenoje atsidūręs skęstantysis nesąmoningai gali paskandinti ir gelbėtoją. R. Tamušaitis šį pojūtį taip pat yra patyręs.
„Gelbėdamas draugą pirmą kartą pajutau, su kokia jėga skęstantysis kitą žmogų traukia gilyn. Tada pamaniau, kad žūsiu pats. Tačiau suvokiau, jog turiu nerti dar giliau, antraip man į plaukus įsikibęs draugas manęs nepaleis. Taip ir padariau. Vėliau jį išplukdžiau į krantą“, - pasakojo naras.
Pats skęstantis žmogus savo mėšlungiškų pastangų su visa jėga įsikibti į kitą žmogų paprastai neprisimena.
Darbas dugne – apgraibomis
Tik iš pažiūros Lietuvos vandens telkiniai atrodo skaidrūs. Giliai po vandeniu narams tenka dirbti tarsi užmerktomis akimis.
„Ieškai, lieti. Prieš tai susirenkame kuo daugiau informacijos - kur žmogus galėjo nuskęsti, kas ir kur jį matė paskutinį kartą. Tada specialiomis priemonėmis žvalgome vandenį. Yra ir savotiškos „šukos“, kuriomis šukuojame dugną“, - apie savo darbą pasakojo gelbėtojai.
Tam, kad prie vandens telkinių vyktų kuo mažiau nelaimių, gelbėtojai prašo į vandenį nelipti išgėrus alkoholio, įvertinti savo jėgas, neplaukti per toli. Tačiau svarbiausia – nė akimirkai iš akių neišleisti vaikų.
Prieš iškylaujant prie vandens tėvai turėtų išmokti ir tinkamai atžaloms užmauti gelbėjimosi liemenes. Mat jei jos bus užmautos blogai – skęstantis vaikas iš tokios liemenės tiesiog išsiners.
Be to, pripučiami ratai ir rankovės yra labiau žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės, tad skęstant jie gali iš viso nepadėti. Tuo tarpu nuskęsti galima vos per kelias dešimtis sekundžių ir toli gražu nebūtinai gilioje vandens telkinio vietoje.
Pajunta deginantį skausmą
Kodėl žmonės nesirūpina savimi ir savo vaikais? Kodėl jie patenka į situacijas, kuomet paskęsta? Į šį klausimą daugelį metų bando atsakyti gelbėtojai ir specialistai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.
„Žmogus į pražūtingą situaciją gali patekti tiesiog per kelias sekundes“, – yra sakęs Anglijoje esančio Portsmuto universiteto fiziologas ir ekspertas Mike'as Tiptonas.
Paprastai, kai auka suvokia, kad tuoj panirs po vandeniu, pradeda panikuoti ir iš visų jėgų stengiasi išsilaikyti paviršiuje. Stengdamasis kiek galima giliau kvėpuoti skęstantis žmogus nesugeba prisišaukti pagalbos. Tai tęsiasi nuo 20 iki 60 sekundžių.
Kai galų gale auka panyra po vandeniu, ji neįkvepia nuo 30 iki 90 sekundžių. Po to kažkiek oro įkvepia kartu su vandeniu. Žmogus užsikosti ir tada jau įkvepia daug vandens, kuris pripildo plaučius. Po to nesąmoningai ima susitraukinėti raumenys – įvyksta gerklų mėšlungis, vadinamas laringospazmu.
Skęstantis žmogus jaučia, lyg jo krūtinė degtų ir būtų plėšiama. Dėl deguonies stygiaus jis praranda sąmonę, po to sustoja širdis ir miršta smegenys.
Skęsta ir tie, kurie moka plaukti
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pateikia faktus ir patarimus, kaip savo vasaros nepaversti tragedija
* vyrų nuskęsta du kartus daugiau nei moterų dėl elgesio skirtumų: vyrai dažniau būna vandenyje; jie ne tik daugiau maudosi, tačiau nardo ir žvejoja.
* vyrų elgesys vandenyje rizikingesnis nei moterų: vyrai vartoja daugiau svaigiųjų gėrimų ir dažniau geria alkoholio prieš maudydamiesi ar irstydamiesi valtimi.
* dažniausiai skęsta tie, kurie moka plaukti, nemokantys plaukti skęsta kur kas rečiau;
* alkoholio vartojimas yra apie penktadalio skendimų priežastis išsivysčiusiose šalyse, pvz.: Kanadoje 14 proc. nuskendusiųjų vartojo alkoholį, iš jų 79 proc. buvo vyrai ir paaugliai; mažiau išsivysčiusiose šalyse alkoholis lemia dar daugiau skendimų, bet tikslios statistikos nėra.
* karštyje alkoholio poveikis sustiprėja;
* svaigieji gėrimai mažina tėvų dėmesį prižiūrint vaikus;
* vaikai, kuriuos prižiūri kiti mažamečiai ar paaugliai, nuskęsta dažniau dėl netinkamos priežiūros;
* daugiau nuskęsta kaimo vaikų: pasaulyje skendimai sudaro apie 42-44 proc. mirčių dėl traumų tarp miesto vaikų ir 54-61 proc. tarp kaimo vaikų;
* miestuose vaikai dažniausiai nuskęsta neaptvertuose baseinuose, tvenkiniuose;
* vaikus turi prižiūrėti suaugusieji, o ne bendraamžiai ar paaugliai; prižiūrėti - reiškia visą dėmesį sutelkti į vaiką: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu ir neužsiimti jokia kita dėmesį atitraukiančia veikla; maži vaikai gali nuskęsti per 30 sekundžių 5-8 cm gylio vandenyje;
* patariama neleisti vaikams maudytis vieniems ir patiems nesimaudyti nežinomose vietose, išmokyti atpažinti vandens sroves ir jų vengti;
* maudantis reiktų neleisti vaikams nieko kramtyti: nei maisto, nei kramtomosios gumos.
