Garso įrašas, likęs Kauno greitosios pagalbos stoties įrašų archyvuose, sugraudino bemaž kiekvieną.
Išsigandęs mažametis tol, kol telefono fone nepasigirdo greitosios pagalbos sirenos, bendravo su dispečere ir klausė jos nurodymų: pažiūrėti, ar močiutė kvėpuoja, kaip ji guli. Medikai sako, jog tąsyk svarbu buvo ne tik išsiųsti pagalbą, tačiau nepalikti pasimetusio mažamečio vieno.
„Aš būsiu su tavimi, kol atvyks greitoji“, - ne kartą vaikui pakartojo dispečerė.
Deja, netrukus atvykę medikai 48 metų kaunietei padėti nebegalėjo – moteris buvo mirusi.
Mirtys, avarijos, ligos, ekstremalios situacijos – visa tai kasdien lydi greitosios pagalbos medikus. Žmonėms, kurie patys pirmieji atskuba į nelaimės vietą ir gelbėja mirštančius žmones, reikėtų nusilenkti. Šių žmonių dėka išplėštų iš mirties gniaužtų – ne šimtai, o tūkstančiai.
Dirba pagal naują modelį
Pagal naują sistemą dirbantys Kauno greitosios pagalbos medikai yra pirmieji ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Rytų Europoje. Lietuva yra 41 šalis, kurioje įdiegta ši kvietimo registravimo sistema.
IŠ JAV pasiimtas modelis, kuomet yra paruošti specialūs klausimynai kiekvienam negalavimui: širdies ritmo sutrikimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas, apsinuodijimas ir panašiai.
Tol, kol į nelaimės vietą atvažiuoja medikai, dispečeriai telefonu konsultuoja žmogų, pataria, kaip šiam elgtis, kaip padėti ligoniui tol, kol atvyks pagalba, nuraminti skambinantį žmogų.
Be to, naujoji sistema dispečeriams kompiuterio ekranuose leidžia matyti visų greitosios pagalbos ekipažų buvimo vietą maždaug šimto metro atstumu. Todėl į nelaimės vietą siunčiamas tas ekipažas, kuris yra arčiausiai nelaimės vietos.
Kompiuteris leidžia matyti ir tai, ar medikai jau suteikė pagalbą prieš tai buvusiam ligoniui ir ar gali važiuoti į kitą įvykį.
Tuo, kad naujovės naudingos pacientui, o iškvietimai trumpąja žinute su visa informacija apie iškvietimą ateina tiesiai į greitosios pagalbos automobilyje esančią radijo ryšio stotelę, įsitikinau ir pati, pusdienį praleidusi su Kauno greitosios medicinos pagalbos medikais.
Budi dvi reanimacinės brigados
Per parą Kauno greitosios medikai sulaukia maždaug nuo 230 iki 300 kvietimų. Vienu metu Kauno mieste budi dvidešimt medikų brigadų. Iš jų dvi – reanimacinės.
Reanimaciniai automobiliai, palyginus su kitais, skiriasi savo įranga: čia yra dagiau aparatūros, medicininių prietaisų, leidžiančių suteikti ekstremalią pagalbą.
Reanimacinė brigada važiuoja į daugumą avarijų, skęstant žmogui, ištikus širdies negalavimams. Paradoksalu, tačiau reanimacinė brigada surenka ir visus mieste besivoliojančius girtuoklius. Kodėl? Todėl, jog medikai sulaukia tik aptakaus pranešimo: gatvėje nukrito žmogus.
„Tai gali būti rimta liga, širdies veiklos sutrikimas, infarktas, insultas. Tik kol nenuvažiuoji į vietą, nesužinai, kas žmogui atsitiko“, - kalbėjo reanimacinėje brigadoje dirbanti gydytoja Loreta.
Gydytojas, slaugytojas ir vairuotojas – tokia yra reanimacinė brigada.
Reikia ne greitosios, o autobuso
Gerokai po vidurdienio Kauno medikai sulaukė pranešimo, kad Žaliakalnyje ant žemės guli žmogus. Į visus tokius pranešimus reaguojama tą pačią akimirką. Jei medikai yra greitosios pagalbos stotyje, jie išvykti susiruošia maždaug per minutę.
Į visus panašius įvykius vykstama su įjungtais švyturėliais. Tačiau jau nuvažiavus į vietą paaiškėja, kad gatvėje gulintis vyrukas padaugino alkoholio.
Tačiau žmogaus palikti gatvėje medikai negali. Atsidusę ir lengvai šyptelėję medikai nelaimėlį užkrauna ant neštuvų (pats jau nebepaeina) ir gabena į ligoninę. Išsiblaivys – tada ir galės keliauti namo.
Kol kaunietis keliamas į neštuvus, greta buvę žmonės parodo dar vieną nelaimėlį – šis voliojasi už kelių dešimčių metrų.
„Gal jūs turite kelių vietų greitąją?“ – pajuokavo situaciją stebėjusios moterys.
Tačiau į vieną greitąją telpa tik vienas gulintis žmogus. Todėl tenka kviestis antrą brigadą. Medikai juokauja, kad mėnesio pradžioje, kuomet žmonės gauna pašalpas ir pensijas, reiktų ne mažo greitosios automobilio, o viso autobuso. Nes tada girtų – nors vežimu vežk.
Su švyturėliais, bet lėtai
Iškvietimas į Krėvės prospektą. Senyva moteris sukniubo namuose, nebegali pasakyti nė žodžio.
Į iškvietimą nuvykę medikai visų pirma įvertina bendrą pacientės būklę, matuoja spaudimą, ir moters prižiūrėtojos klausinėja apie šios geriamus vaistus, ligas.
Vežant į ligoninę reikia pasiimti visus paciento geriamus vaistus, taip pat vaistų knygelę: pagal tai gydytojai žinos, nuo kokių ligų žmogus gydytas, kokius vaistus vartoja.
Medikai išsikviečia ir pastiprinimą – dar vieną brigadą, kad padėtų ją nunešti iki greitosios pagalbos automobilio. Panašu, kad ligonė patyrė insultą.
Dar vienas panašus iškvietimas – taip pat į Krėvės prospektą. Situacija – panaši.
Tačiau mane nustebina kitkas – į nelaimės vietą per duobėtus Kauno kelius lyg į gaisrą lekiantys medikai ligonį į gydymo įstaiga veža be švyturėlių, ir, regis, visai neskubėdami.
Gydytojai aiškina, jog su švyturėliais jie važiuoja tik tada, kada žmogaus gyvybei gresia pavojus.
„Važiavimas su švyturėliais kelia stresą kitiems eismo dalyviams, dėl to įvyksta avarijos. Pirmą pagalbą suteikiame vietoje, todėl į ligoninę važiuojame jau ramiau.
Be to, yra ir kita medalio pusė. Greitosios pagalbos automobilyje gulintis žmogus jaučia kiekvieną krestelėjimą, kiekvieną kelio duobę. Visa tai gali jam būti pavojinga, žmogų svarbu nuvežti saugiai.
Pasitaiko atvejų, kuomet negalavimas yra pavojingas ir kelia pavojų gyvybei. Tada važiuojame įjungtais švyturėliais, bet lėtai. Nuo kiekvieno kelio krestelėjimo žmonės dejuoja, jiems dar labiau skauda, o kelio duobės gali būti pavojingos ir ligonio sveikatai“, - pasakojo medikai.
Žmoną paprašė nuvežti namo
Netrukus medikai sulaukia dar vieno iškvietimo – į R. Kalantos gatvę. Ten įvyko eismo įvykis, sužeistas žmogus.
Atvykę medikai nukentėjusį žmogų randa sėdintį ant kelkraščio. Visų pirma gydytojai jam uždeda kaklo įtvarą, patikrina bendrą nukentėjusiojo būklę.
Pagal pirminę apžiūrą panašu, kad vyras patyrė daugybinius kūno sumušimus, jam lūžusi ranka. Nors kaunietį partrenkė vilkikas, tačiau nelaimė baigėsi gana sėkmingai: pavojaus gyvybei nėra.
Jau greitosios pagalbos automobilyje vyrui suleidžiami vaistai nuo skausmo. Jis nuvežamas į ligoninę. Grįžtat į Kauno greitosios medicinos pagalbos stotį sulaukiama dar vieno iškvietimo. Beje, gydytojai apie įvykius visų pirma sulaukia pranešimo radijo ryšiu, o po akimirkos į specialių automobilyje įmontuotą įrenginį jie gauna trumpąją žinutę: kas ir kur nutiko.
Šį kartą pranešta apie gatvėje gulinčią moterį. Vėl įjungiami švyturėliai, o nuo staigių greitosios viražų Kauno gatvėmis, regis, iškrisi iš automobilio sėdynės. Dievaž – greitukės važiuotojai turėtų rimtas galimybes tapti virtuoziško vairavimo čempionais.
Paprašė atvežti į namus
Kadangi į įvykio vietą dispečeriai siunčia tuos ekipažus, kurie, kaip rodo kompiuteris, yra arčiausiai, tad tikslą pasiekiame rekordiškai greitai: vos per kelias dešimtis sekundžių.
Tipinė situacija. Moteriai – joks širdies priepuolis, o tik alkoholio perteklius. Kaunietė prisišniojo tiek, kad ne tik nebepaeina, bet ir nepasikelia.
It rąstą įridenę ją į neštuvus medikai bando susikalbėti. Galbūt galima paskambinti kažkam iš artimųjų? Tačiau nors moteris turi telefoną, adresų knygelėje nepavyksta rasti nei žodžio „dukra“, „vyras“, „sūnus“. Todėl kaunietė vežama į ligoninę.
Pakeliui moteris atgauna sąmonę. Nužiūrėjusi, kad ant slaugytojo švarko yra darbo pažymėjimas, o ant šio – vardas Kazimieras, kaunietė staiga ima prašyti ant jos nerėkti ir mini Kazimiero vardą.
„Tai juk niekas ant jūsų nerėkia. O jūsų vyro vardas gal yra Kazimieras? Susipykote su savo Kazimieru ir dabar pykstate ant manęs?“ – juokavo medikas.
Besišnekučiuojant pasiekiame ligoninę. Gydytoja Loreta moters telefone radusi vardą Kazimieras, paskambina. Atsiliepęs vyras, atrodo, irgi nelabai blaivus. Gydytojos prašymą pasiimti žmoną jis atremia savais argumentais: „Aš neturiu vairuotojo pažymėjimo ir negaliu vairuoti. Gal galite ją namo užvežti?“.
Emocijos – tik po darbo
Pasak Kauno medikų, dažnai jiems tenka susidurti su piktais žmonėmis. Ir tai, anot kauniečių, jiems tapo jau norma.
„Juk žmogus nenori pyktis su savo šeimos gydytoja. Gal jam reikės recepto, gal reikės siuntimo į sanatoriją. Todėl nuoskaudas ne tik dėl ligų, tačiau ir dėl nenusisekusio gyvenimo tenka išklausyti mums.
Mus jis mato vieną kartą, mes – ne šeimos gydytojai, todėl ir turime sugerti visas blogas emocijas“, - tvirtino Kauno greitosios pagalbos felčeriai.
Skaudžiausia darbo patirtis – avarijose sumaitoti automobiliai, iš kurių tenka traukti įstrigusius žmones. Dažnai tokiu atveju padeda ugniagesiai, specialia įranga pjaustantys automobilius.
Tačiau svarbiausia, kad sužeistas žmogus būtų ištraukiamas kaip įmanoma saugiau: vienas neatsargus judesys, ypač jei pažeistas stuburas, gali turėti pasekmių bemaž visam likusiam gyvenimui.
„Nelaimės metu apie pačią tragediją negalvoji. Tiesiog dirbi savo darbą. Kad ir kokia žiauri avarija bebūtų. Emocijos ateina vėliau“, - kalbėjo gydytojai.
Skubėti reikia lėtai
Nemažą darbo patirtį turintys greitosios pagalbos medikai kiekvienam, skambinančiam į greitąją, siūlo elgtis atidžiai ir nepadėti telefono ragelio. Kitaip tariant – skubėti lėtai.
„Žmogus miršta, važiuokit greičiau“, - tokie žodžiai yra niekiniai, nes žmogus ir toliau miršta, o medikai jo adreso nežino.
Supanikavęs ligonio artimasis gali ne tik nepadėti, tačiau savo skubėjimu ir pakenkti žmogui. Mat tada dispečeriui tenka skambinti pačiam, ir taip gaištamas laikas. Klausyti ir atsakinėti į dispečerio užduodamus klausimus, ir vykdyti jo nurodymus - geriausias būdas efektyviai ir greitai iškviesti pagalbą bei padėti žmogui.
Pirmieji dispečerio klausimai – gyvybiškai svarbūs: iškvietimo vietos adresas ir telefono, iš kurio skambinate numeris. Kol bus išsiųsta ir atvyks medikų brigada, padėti žmogui gali ir jo artimasis.
