Pastarąsias keletą savaičių krepšinio arbitras gydėsi Kauno klinikose. V. Dovidavičius skundėsi stipriais nugaros skausmais, kūną rijo metastazės. Jos buvo taip išplitusios po organizmą, kad medikai paskutinėmis paciento gyvenimo dienomis nesiryžo operacijai.
Klastinga liga V.Dovidavičiui buvo diagnozuota 2009 metų vasarą, kai rengėsi Belgrade, Serbijoje, vykusiai universiadai.
Vylėsi, kad įveikė ligą
Per trejus metus V. Dovidavičiui buvo atlikta ne viena operacija, jis turėjo iškentėti šešis chemoterapijos kursus. Po ilgų gydymo procedūrų, kai atrodė, kad liga įveikta, teisėjo kūną ėmė kankinti siaubingi skausmai.
„Onkologija yra skausmas, tai ilgas ir labai skaudus dalykas, fiziologiškai skauda. Pradeda skaudėti labai stipriai, o vaistai, kurie turi veikti keturias valandas, veikia tris, dvi, paskui nebeveikia“, – šių metų balandžio mėnesį sakė V. Dovidavičius.
Krepšinio teisėjų elitui priklausęs V. Dovidavičius balandžio mėnesį bendraudamas su žiniasklaida neslėpė, kad jis buvo tiek nualintas ligos, jog galvoti apie išlikimą neturėjo jėgų.
Vienintelis šiaudas, į kurį vyras spėjo įsikibti prieš panirdamas į skausmo agoniją, buvo mintys apie jo kančias matančius artimuosius.
„Kova vyksta dėl aplinkinių, o pats žmogus būna tiek nualintas, kad nebebijo nieko. Tos juodos mintys nėra pačios juodžiausios, paprasčiausiai žmogus nori gyventi ir man labai keista, kaip žmonės kartais nori išeiti iš gyvenimo būdami sveiki, turėdami darbus, negaliu šito pateisinti“, – tąkart stebėjosi V. Dovidavičius.
Vyras tikėjo, jog įveikė ligą, – šių metų balandžio 24-ąją jis po ilgos pertraukos grįžo krepšinio aikštę ir teisėjavo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo serijos rungtynėse. Tačiau liga nepasitraukė.
Reti vaistai malšino skausmą
Ilgametį teisėją kurį laiką gelbėjo prieš ketverius metus JAV mokslininkų į farmacijos rinką paleisti biologiniai vaistai. Nobelio premiją pelnę preparatai sparčiai užkariavo pasaulį. Pakako trijų dienų, kad išnyktų visą kūną draskantis skausmas, ir poros mėnesių, kad vaistai sunaikintų visas piktybines ląsteles.
„Šiandien tai yra reti vaistai, jų negali įpirkti kiekvienas, nes tai yra labai brangu, bet tikėkimės, kad tai pradžia, nes melanoma buvo visai nevaldoma. Kitos onkologijos rūšys buvo valdomos, o ši – visiškai ne. Šių vaistų atradimas padarė didelę revoliuciją“, – tąkart džiaugėsi arbitras.
Netektis sukrėtė bendražygius
Žinia apie žinomo teisėjo mirtį sukrėtė Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos vadovą Kęstutį Pilipauską.
FIBA kategorijos arbitras ne vienus metus su V. Dovidavičiumi petys į petį dirbo svarbiausiose varžybose Lietuvoje bei tarptautiniuose turnyruose užsienyje.
„Mūsų bendruomenei tai – didžiulė netektis. Virgis daug metų priklausė krepšinio teisėjų elitui. Kad ir kaip sunku Virgiui buvo, jis niekada neverkšleno, nesiskundė. Ta jo tvirtybe negali nesižavėti. Jis buvo savitas, energingas, apie daug ką turėjo savo nuomonę. Jis domėjosi daugeliu sričių, buvo vienas golfo žaidimo pradininkų bei entuziastų Lietuvoje.
Iš dalies mus guodžia tai, kad jis išėjo spėjęs sugrįžti į aikštę po ilgų gydymosi mėnesių. V. Dovidavičius praėjusį sezoną vadovavo LKL ir LMKL finalo serijų rungtynėms. Turbūt ta motyvacija jam padėjo ilgiau pakovoti su klastinga liga“, – kalbėjo K. Pilipauskas.
***
Lrytas.lt skaitytojams siūlome „Lietuvos ryto" žurnalistų Linos Lileikienės ir Gintaro Šiupario straipsnį „Grumtynės su liga – krepšinio teisėjo naudai", kuris dienraščio priede „Gyvenimo būdas" buvo publikuotas šių metų balandžio mėnesį:
„Pakako trijų dienų, kad išnyktų visą kūną draskantis skausmas. Ir poros mėnesių, kad vaistai sunaikintų visas piktybines ląsteles. „Stebuklas”, – taip apie gydymą naujais vaistais kalba vienas geriausių Lietuvos ir Europos krepšinio arbitrų Virginijus Dovidavičius (48 m.). Trejus metus su onkologine liga kovojantis kaunietis ją sutramdė jau trečią kartą.
Melanomos židiniai išnyko, vėžinių ląstelių organizme nebėra, sugijo net ir kaulas, į kurį buvo įsiskverbęs piktybinis auglys. Ši naujiena privertė aiktelėti net ir V. Dovidavičių gydantį Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapijos skyriaus vedėją Alvydą Česą. V. Dovidavičius ne tik pakilo iš lovos, bet ir pradėjo bėgioti krosą. Porą kilometrų ristele įveikęs vyriškis nekantrauja išbandyti, kaip organizmas reaguos į didesnį krūvį. Panašiai kaunietis jautėsi ir praėjusią vasarą, po trijų operacijų ir chemoterapijos kurso. Patyręs arbitras manė, kad jam pavyko pristabdyti kūną niokojančią klastingą ligą. Bet ji smogė su nauja jėga.
„Rudenį sveikata ėmė blogėti – piktybinių ligos židinių atsirado ant kojos. Gydytojai nutarė, kad juos reikės stabdyti ne skalpeliu, o naujais medikamentais”, – pasakojo V. Dovidavičius.
Šių metų pradžioje jo gyvenimas buvo virtęs tikru košmaru. Vyrą kamavo didžiulis skausmas, kurį kas kelias valandas reikėjo malšinti nuskausminamaisiais. Padėtis darėsi sunkesnė: medikamentų, turėjusių malšinti skausmą 5–6 valandas, užtekdavo porai valandų.
„Sausio pabaigoje retai pakildavau iš lovos. Visas viltis siejau su naujais vaistais”, – neseniai išgyventą košmarą prisiminė V. Dovidavičius. Vaistų pagaliau sulaukęs kaunietis pats nustebo, kai per tris dienas staiga pradingo skausmas, o į kūną ėmė sparčiai grįžti jėgos. Jis sveiko ne dienomis, o valandomis.
„Man tai buvo tikrų tikriausias stebuklas – lygiai toks, kokį padarė nuo kapo didžiulį akmenį nuritinęs Jėzus Kristus”, – šypsojosi kaunietis. Klastinga liga V .Dovidavičiui buvo diagnozuota 2009 metų vasarą. Nuo pat gimimo ant vyro kairės blauzdos buvo didokas apgamas, bet jis niekada nekėlė problemų – neskaudėjo, neniežtėjo, nekraujavo. Žmonos Ingridos paragintas V. Dovidavičius kreipėsi į medikus. Tuomet ir paaiškėjo, jog tai – melanoma. Auglys buvo trečiosios stadijos.
Pašalinus auglį kauniečiui buvo skirtas vienas chemoterapijos kursas. Po šios šios procedūros kaunietis išsyk grįžo į krepšinio aikštę. Ramybė tęsėsi vos metus. 2010-ųjų rugsėjį ėmė mausti operuotą koją, kamuoti nuovargis, nuotaikų kaita. Į Klaipėdą pas gydytoją A. Česą nuskubėjęs kaunietis išgirdo nemalonią žinią – odos vėžys atsinaujino, raumenyne išsisėjo metastazių:
„Gydytojas išsyk pasakė, kad būtina sunkioji artilerija – šeši chemoterapijos kursai.”
V. Dovidavičiui nuslinko galvos plaukai, iškrito blakstienos, antakiai. Arbitras visiškai pasitraukė iš teisėjavimo LKL, BBL čempionatuose, LKF taurės rungtynėse. Kartą per mėnesį jis skraidė tik į Europos taurės turnyro mačus. Tačiau netrukus buvo priverstas sustoti – arbitras būtų nebeišlaikęs teisėjams privalomo fizinės ištvermės testo. Paskutinė chemoterapijos dozė V. Dovidavičiui sulašinta prieš metus. Du kartus sugrįžusią ligą sutramdęs kaunietis dabar tvirtai žino, kad nebepuls strimgalviais į pašėlusiu ritmu lekiančią kasdienybę. Medikai pripažįsta, kad vėžys – ne vien tik kūno, bet ir proto bei sielos liga.
„Mes esame baudžiami už poilsio stoką, skubėjimą kopti karjeros laiptais, besikaupiantį stresą, pyktį. Kasdienis stresas – vienas pagrindinių vėžio impulsų”, – kalbėjo V. Dovidavičius. Jogos mokytojai įspėjo – metas stabtelėti, pasirūpinti savimi.
„Pakankamai davei visuomenei, profesijai, todėl rūpinkis savimi ir savo santykiu su gamta”, – tokį patarimą iš jų išgirdo V. Dovidavičius. Nors sergamumas odos melanoma Baltijos šalyse yra mažesnis nei kitur Europoje, ligonių gyvenimo trukmė Lietuvoje daug trumpesnė nei Rytų ir Vakarų Europoje.
„Tai rodo, kad liga dažnai nustatoma pavėluotai”, – sakė Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė. 2009 metais šalyje diagnozuotas 301 naujas melanomos atvejis. Tik trečdalis melanomos atvejų, nustatytų vyrams, ir ketvirtadalis, nustatytų moterims, buvo diagnozuota pirmojoje ligos stadijoje. Apie tai – pokalbis su profesore S. Valiukevičiene.
– Kas yra melanoma? Kuo ji skiriasi nuo paprasto apgamo?
– Melanoma – piktybinis navikas. 95 proc. atvejų jis formuojasi odoje iš supiktybėjusių pigmentinių ląstelių. Pigmentiniai apgamai – tai gerybiniai navikai, tačiau dėl ultravioletinių spindulių ir kitų rizikos veiksnių poveikio jie gali supiktybėti. Apie pusę melanomos atvejų formuojasi iš pigmentinio apgamo. Ši liga pavojinga tuo, kad laiku nediagnozuota ji išplinta į tos kūno srities limfmazgius, vidaus organus. Tokiais atvejais menkai tepadeda gydymas spinduliais ir chemoterapija.
– Kokio gydymo gali tikėtis pacientas?
– Visais atvejais atliekama operacija – piktybinis darinys pašalinamas. Jei melanoma yra gilesnė nei vieno milimetro, atliekama ir aplinkinių limfmazgių biopsija – šio tyrimo rezultatai padeda nustatyti ligos išplitimą ir prognozę. Radus šių limfmazgių pokyčių, atliekama ne tik operacija, bet ir taikoma interferono terapija. Kai liga yra išplitusi, pacientą gydyti imasi onkologai.
– Kam kyla didžiausia rizika susirgti šia liga?
– Susirgti odos melanoma rizikuoja žmonės, turintys šviesią, jautrią saulei odą, daug pigmentinių apgamų. Vienas ar du apgamai nėra daug, bet turintys daugiau kaip 25 apgamus turėtų atkreipti dėmesį į jų pokyčius. Žmonės, turintys daug pigmentinių apgamų ir melanomos atvejų giminėje, priskiriami prie didžiausios rizikos grupės. Jie turėtų kartą per metus pasitikrinti pas šeimos gydytoją ar dermatologą.
– Kaip nepražiopsoti ligos? Kada reikia kreiptis į gydytoją?
– Jeigu pigmentinis darinys sparčiai didėja, išopėja, pakinta jo spalva, pasidaro nelygūs jų kraštai, būtina skubiai kreiptis į gydytoją, geriausiai – dermatologą. Tai gali būti ankstyvieji melanomos požymiai. Neaiškūs pigmentiniai odos dariniai tiriami dermatoskopu. Radus pokyčių, dariniai pašalinami, kitaip tariant, išpjaunami skalpeliu, o po to ištiriami laboratorijoje. Negalima taikyti lazerio, nes po to naviko nebus galima ištirti.
– Kaip išvengti ligos? Ką patarsite artėjant saulėtam sezonui?
– Visiems patarčiau įvertinti savo riziką ir stebėti apgamus. Taip pat – tinkamai elgtis saulėkaitoje. Nerekomenduojama būti paplūdimyje nuo 12 iki 15 valandos, kai saulės spindulių intensyvumas didžiausias. Jei vidurdienio negalite praleisti po stogu, o saulės spindulių negalima išvengti saugantis skėčiu nuo saulės ar rūbais, būtina naudoti apsaugos nuo saulės kremus.
Vaistai sukėlė perversmą
Alvydas Česas Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapijos skyriaus vedėjas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas
„Didžioji dalis melanoma susirgusių pacientų dažniausiai pasveiksta be onkologų. Šie specialistai į gydymo procesą įsitraukia tik tuomet, kai nustatoma išplitusi melanoma. Iki šiol tokių pacientų gyvenimo prognozės nebūdavo labai paguodžiančios. Tikrą perversmą gydant agresyvią išplitusią melanomą pacientams, turintiems BRAF mutaciją, sukėlė vadinamoji biologinė terapija – kol kas pirmasis ir vienintelis preparatas išplitusiam odos vėžiui gydyti.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad naujausias biologinis preparatas – vienintelis, pratęsiantis išplitusia melanoma sergančių ligionių gyvenimą, mirties riziką sumažinantis net 63 proc. Visų ligšiolinių preparatų efektyvumas siekė 20-25 proc. – tai reiškia, kad galėdavome padėti kas ketvirtam pacientui. Naujosios terapijos efektyvumas – 60-70 proc. V. Dovidavičiaus atvejis – puikus pavyzdys. Jam taikoma biologinė terapija per du mėnesius visiškai sunaikino vėžines ląsteles. Žmogus, kasdien išgerdamas po keletą tablečių, gali sugrįžti į aktyvų gyvenimą, vėl dirbti.
Biologinės terapijos vaistai išplitusiai melanomai gydyti dabar yra prieinami tiktai dėl to, kad vykdome klinikinius tyrimus. Dar nežinia, kaip bus toliau, kai šios programos baigsis. Tačiau mus, medikus, labai džiugina tai, kad galų gale pasiekta pažanga gydant išplitusią melanomą.”
