75-erių Petras Povilavičius pasakojo ir pats iš namo buvęs vėjo išneštas per langą. „Sėdėjau virtuvėje, pasiruošęs arbatos, batono su sviestu. Valgau, girdžiu, treška. Net nepajutau, kaip atsidarė durys ir vėjo gūsis mane su visais stiklais šonu išmetė pro langą. Kaip elektros šoką gavau“, - pasakojo Lapelių senbuvis.
Langus aptraukė plėvele
Šis skrydis per pirmo aukšto langą vyro nesužeidė, tik šiek tiek išgąsdino. Jis netruko grįžti po stogu. Atvažiavęs anūkas siūlė seneliui nakvoti jo namuose, tačiau P. Povilavičius atsisakė. „Anūkas uždangstė langus. Vėjas nebepūtė, lauke nešalta, ne žiema, miegojau namie“, - paaiškino.
Kitą dieną apžiūrėjęs ūkį, Lapelių gyventojas pakraupo: vėtra ne tik išdaužė dvigubus keturių jo buto langų stiklus, bet ir nuplėšė visą šiferį nuo keturioms šeimoms priklausančio tvarto stogo, sugriovė du kaimynų šiltnamius, kiemą užvertė medžiais. Ant įvažiavimo pūpsojo nuo parduotuvės atneštas lauko tualetas.
Žemė maišėsi su dangumi
Vėtra stipriai nuniokojo ir kitos kaimo gyventojos sodybą. Kaimo pakraštyje ant kalniuko įsikūrusios 85-erių Zofijos Barkauskienės namai – pirmieji nuo Neries atūžusios stichijos kelyje.
Sodyba atrodė nuniokota labiau už kitas – visiškai sukiužo tvarto pastatas, buvo kilstelėtas namo stogas, į pakalnę nunešta tualeto būdelė, išlaužytos sodo obelys, kiti medžiai.
Atostogauti pas močiutę atvažiavusi anūkė Daina Borusevičiūtė sakė stebėjusi vėtrą pro didžiulius vasarnamio langus. „Buvo eilinis vakaras, bet prieš audrą pakilo vėjas, pradėjo žaibuoti, užsidarėme langus. Nuėjau į namelį, kurio langai – į tą pusę, iš kurios atūžė vėtra.
Sėdėjau ir stebėjau, kas dedasi. Staiga žemė ėmė maišytis su dangumi, į didžiulius langus, pro kuriuos žiūrėjau, ėmė viską nešti. Išsigandau, maniau, išdauš ir viskas užgrius ant manęs“, - kalbėjo 40-metė vilnietė.
Brolis nepatikėjo pasakojimu
Ji teigė vėtrą tame pačiame kaime išgyveno prieš metus. Tačiau jos padariniai, palyginus su šiųmetine – juokingi. Ir apie trečiadienio audros nuostolius moteris kalbėjo be širdgėlos.
„Buvo daugiau džiaugsmo, kad gyvi likom ir kad namas sveikas. Kai tokia jėga ėjo, čia galėjo ir nieko nelikti. Dėkojam Dievui, kad dovanojo tai, kas liko, o visą kitą susitvarkysim“, - tikino D. Borusevičiūtė.
Moters brolis, pasakojimą išgirdęs telefonu, iš pradžių nepatikėjo. Dabar šeimai reikės keisti namo stogą, atstatyti sugriautą tvartą, pasistatyti naują tualetą, išvalyti didžiulį sodą nuo išvirtusių medžių ir šakų nuolaužų. Nė vienas pastatas nebuvo apdraustas, sodybos šeimininkai mėgins prašyti valstybės paramos.
Pinigų prašys iš Vyriausybės
Kaip pasakojo Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis, per audrą nukentėjo 6 gyvenamieji namai, 13 kitų pastatų: „Vėtra sukėlė be galo daug nuostolių. Nukentėjo 6 gyvenamieji namai, 13 ūkinių pastatų ir kitų statinių, 2 lengvieji automobiliai. Vis dar gauname skambučių, žmonės praneša, kad nukentėjo privačių miškų savininkai – vėjas miškuose išvertė nemažai hektarų medžių. Vien pagrindinėje Lapelių kaimo gatvėje išgriuvo 40 medžių“.
Kiek tai kainuos pinigais – dar kol kas skaičiuojama.
Apdrausta tik maža dalis nukentėjusių objektų – daugiausia gyvenamieji namai.
„Tokių nuostolių padengti nėra pajėgi nei seniūnija, nei savivaldybė, todėl po ekstremalių situacijų komisijos posėdžio buvo nutarta kreiptis į Vyriausybę su prašymu padėti, padengti žalą.
Šiuo metu atstatinėjamos elektros tinklų linijos ir šalinami nuvirtę medžiai. Ne visi Lapelių kaimo gyventojai turi elektrą. Vietinės bendruomenės dėka buvo atlaisvinta pagrindinė kaimo gatvė, žmonės labai supratingi ir geranoriški, trečiadienį darbavosi iki vėlumos. Liko miško keliukai.
Žmonės buvo labai išsigandę, ir dabar dar toks lengvas šokas, kreipiasi į mane paguodos. Svarbiausia, kad išlikome visi sveiki, kad nereikėjo nieko evakuoti“, - kalbėjo seniūnas.
Jaudinosi dėl vaikų Dar neįvažiavus į Lapelių kaimą vėtros pasekmės akivaizdžios – nuo kelio matomame miške tarp sveikų pušų styro įvairiame aukštyje nulaužti kamienai. Kai kurie medžiai – perskelti, išversti. Miestelio pagrindinėje gatvėje ketvirtadienį darbavosi penkios viešuosius darbus dirbusios moterys. Jos pakelėje tempė šakas į krūvas, grėbė nuplėštus medžių lapus. Darbininkės pasakojo, kad vėtra prasidėjo trečiadienį prieš 19 valandą. „Vėjas vienos gyvenvietės pusės nelietė, o kitą labai nuniokojo. Vienas namas liestas, kitas - ne. Dabar visi sėdime be šviesos, beveik visi“, - kalbėjo medžių šakas aplink kelią rinkusi Janina Kanpokienė. 42 metų moteris prieš audrą lydėjo dvi draugės dukras, norėjo kuo greičiau jas nuvesti namo. „Tik įėjom į kambarį ir iškart užklupo vėtra. Siaubas. Tokios dar nesu mačiusi! - prisiminusi jaudinosi Lapelių gyventoja. - Įsivaizduokite, svetimus vaikus nuvedžiau, o savi liko namuose. Sėdžiu, jaudinuosi, ar su jais viskas gerai.“ Užsidariusios moterys ir mergaitės stebėjo gamtos šėlsmą pro langą. Jų namų vėtra nelietė.
Moteris po stichijos įsitikino – būtina nupjauti didelius, storus medžius, augančius šalia namų – jie per tokias audras gali būti pavojingi žmonių gyvybei.
Plėšė namo stogą Skaudžiai nuo audros nukentėjo ir Lapelių gyventojas Kazys. Dalį jo namo stogo vėjas nunešė be pasigailėjimo. Po kiemą ant žolės mėtėsi šiferio nuolaužos. Jo sūnūs ketvirtadienį nurinkinėjo nuo stogo aplaužytą šiferį, ketino uždengti namą plėvele. Vyrai pasakojo, kad namas draustas, dar jų neseniai mirusi motina, Kazio žmona tuo pasirūpino. „30 ar 300 tūkstančių litų sumai, tiksliai nepamenu“, - nuo stogo kalbėjo vienas iš sūnų. „Aš buvau kambaryje. Nebuvo kada ir baimintis. Viskas (šiferis, skarda nuo stogo, stiklai. - Red.) ėjo žemėn. Kai baigėsi audra, išėjau į lauką apžiūrėti. Gyvenu čia 50 metų. Panašiai ir stogui, jis dar kolūkio laikais uždengtas. Naktį lietaus nebuvo, neprilijo, o dabar užtrauksim plėvele“, - pasakojo Lapelių senbuvis.
Greta gyvenančių kaimynų namą ištiko tas pats likimas - dalis stogo atsidūrė ant žemės. Tiesa, jų namo stogas ketvirtadienį per pietus plėvele jau buvo apsaugotas nuo lietaus.
Kitą dieną po nelaimės besitvarkančius žmones apie pietus ėmė merkti stiprus lietus, dangus buvo apsiniaukęs, stiprus vėjas priminė apie ką tik kaimą ištikusią nelaimę.
