Itin judrioje automagistralėje vairuotojams pražūtingų akistatų su miško karaliais užfiksuota ne kartą. Nors miško apsuptos automagistralės atkarpos atitvertos tvoromis, o tokio pobūdžio nelaimės fiksuojamos rečiau, A. P. Andriukaičio avarija vėl privertė suklusti - net ir, regis, saugesniame kelyje gali tykoti iš miško atklystantys pavojai.
Lrytas.lt savo skaitytojams siūlo 2007-ųjų metų gruodį „Lietuvos ryto“ žurnalistės Virginijos Petrauskienės rašytą straipsnį „Miško gražuoliui – kelių pabaisos etiketė“. Nors tekstas rašytas prieš penkerius metus, jis nepraranda savo aktualumo iki šių dienų:
„Aukštis, ugnis, ginklai, uždaros erdvės – žmonės bijo daugybės dalykų. Tik retas tarp mirtinai pavojingų grėsmių įvardytų mūsų miškų puošmeną – briedį.
Tačiau šie stambūs, iki pusės tonos sveriantys žvėrys vis dažniau tampa nelaimių keliuose priežastimi. Žuvę ar sužeisti artimieji, prarasta sveikata, naktimis persekiojantys košmarai – susidūrimų su laukiniais raguočiais dalyviai ilgai gydosi likimo žaizdas.
Kartu ištverti skausmą lengviau, todėl į tokias avarijas patekę patys, jose artimuosius praradę žmonės ėmė vienytis, dalytis išgyvenimais, guosti vieni kitus.
Jie taip pat ėmėsi veiksmų, kad nuo panašių tragedijų būtų apsaugoti kiti.
Motinos privertė sukrusti
Tačiau kol kas net geriausi Lietuvos keliai nėra deramai atitverti nuo miško, todėl mašinų susidūrimai su žvėrimis – ne retenybė.
Praėjusią savaitę greitkelyje Vilnius-Panevėžys darbavosi eismo priežiūros specialistai.
Pasitelkę gamtosaugininkus ir miškininkus jie tarėsi, ką reikėtų padaryti, kad šis kelias taptų saugesnis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos, taip pat šį greitkelį prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ darbuotojus sukrusti privertė motinos, kurių vaikams ši magistralė tapo kruvinos nelaimės ir net mirties keliu.
Jos reikalauja, kad pavojingi ruožai kuo skubiau būtų atitverti nuo miško, būtų pastatyta daugiau ženklų, perspėjančių apie į kelią įbėgančius žvėris.
Saugo žvėris, o ne žmones
Stambių žvėrių kelionės per magistralę tapo lemtingos kelioms panevėžiečių šeimoms. Tragedijos suartino tris moteris, iki šiol nepažinojusias viena kitos.
Dabar jos dažnai susiskambina, susitinka pasikalbėti.
Moterys norėtų kitus žmones apsaugoti nuo to, ką patyrė jų artimieji ar jos pačios.
Panevėžietės mano, kad dėl nežabojamos ir pavojų vairuotojams keliančios žvėrių migracijos kalti valdininkai, tinkamai nesutvarkantys kelio.
Jos neabejoja, kad tai patvirtins ir teismas. Jei ne Lietuvos, tai Strasbūro.
Tačiau už kelius atsakingi specialistai teisinasi: tvorų šalikelėse reikia ne žmonėms, o gyvūnams apsaugoti. Iš briedžio nepareikalausi nei atsakyti už įvykusią tragediją, nei kompensuoti avarijos nuostolius. Vadinasi, dėl susidūrimo su žvėrimi lieka kaltas pats vairuotojas, kadangi jis nepasirinko saugaus greičio.
Nelaimės – viena po kitos
Panevėžietės odontologės Vidos Barauskienės 18 metų dukrai Kristinai rugsėjo 14oji buvo lemtinga.
60-ajame greitkelio Vilnius-Panevėžys kilometre jos vairuojamas automobilis rėžėsi į stambų briedį, kuris netikėtai įbėgo į kelią.
Po kelių dienų per plauką nuo didelės nelaimės buvo atsidūrusi vaikų darželio medikės Jūratės Daraškevičienės šeima.
Jos sūnaus 18mečio Giedriaus vairuojama mašina rugsėjo 29 dieną to peties kelio 64ajame kilometre susidūrė su elniu.
Vaikinui ir kartu su juo važiavusiems draugams pasisekė.
Jie išvengė sužalojimų. Stambus žvėris užgriuvęs smarkiai aplamdė mašiną, išdaužė priekinį jos stiklą ir, palikęs nulaužtą ragą, dingo miške.
Turgaus prekiautoja Giedra Sungailienė rugpjūčio 2ąją pati tapo susidūrimo su briedžiu auka.
Moteriai trijose vietose lūžo stuburas, suskaldyta galva, suskilo skruostikaulis, buvo išmušti dantys, pradurta akis, sulaužytas kairysis raktikaulis.
Prieš veidą švystelėjo kanopos
Baigiantis vasarai kartu su savo vyru ir bendradarbe į Vilnių važiavusi G. Sungailienė tikslo nepasiekė.
Likus vos 38 kilometrams iki sostinės, į kelią išlėkė briedis.
Mašiną vairuojantis Jurgis Sungaila dar spėjo arti savo veido pamatyti stambaus gyvulio kanopas. Prieš prarasdamas sąmonę vyras pasuko vairą, stengdamasis išvengti susidūrimo.
Visą gyvenimą profesionaliu vairuotoju dirbantis panevėžietis padarė viską, ką galėjo, kad išvengtų žaibiškai kelyje išdygusio gyvūno.
Vairuotojui buvo prakirsta galva, jis trumpam neteko sąmonės, tačiau rimtesnių sužalojimų nepatyrė.
Mašinos gale buvusi sutuoktinių bendrakeleivė nenukentėjo.
Po susidūrimo tapo invalide
Labiausiai sužalota šalia vyro sėdėjusi G. Sungailienė. Netgi po avarijos praėjus keturiems mėnesiams ji negali pajudinti rankos, tebenešioja kaklo įtvarą.
Avarijos pasekmė – smarkiai suprastėjęs regėjimas. Moteris nemato spalvų. Jos dar laukia niekaip negyjančio raktikaulio operacija. 51 metų moteris neteko turėto darbingumo.
Panevėžietei mokama invalidumo pašalpa.
Prisimindama tragišką K. Barauskytės žūtį, Giedra su ašaromis akyse kartoja: „Mirtis pasirinko ne tą auką. Aš jau pragyvenau savo gyvenimą. O ji dar tik pradėjo gyventi“.
Ir ši moteris, ir kiti su „Lietuvos ryto“ korespondente kalbėję susidūrimų su žvėrimis dalyviai pripažino jaučiantys baimę važiuoti sutemus, moterys pasakojo iki šiol sapnuojančios šiurpias avarijų akimirkas: padangų žviegimą, duslų smūgį, žyrančių šukių garsą.
Juodosios dėmės teritorija
Kelio atkarpoje netoli Bagaslaviškio, kur vos nežuvo G. Sungailienė, per pastaruosius ketverius metus įvyko net 33 avarijos.
Visas jas sukėlė į greitkelį įbėgę žvėrys. Kelininkai patvirtina, kad šioje vietoje magistralę kerta žvėrių migracijos takas.
Ši teritorija – viena iš 247 ypač pavojingų vietų visos Lietuvos keliuose, pažymėtų juodąja dėme.
Kelių žemėlapyje esančios juodosios dėmės reiškia, kad šiame taške nuolat dėl įvairių priežasčių pasikartoja skaudžios avarijos, kurių metu sužalojami arba žūva žmonės.
Prieš kelias savaites prie Bagaslaviškio esančioje pavojingoje kelio atkarpoje pradėta įrenginėti požeminė žvėrių pralaida.
Po daugybės žūčių ir sužeidimų pagaliau nuspręsta šioje vietoje šalia magistralės nutiesti metalinę tvorą.
Vienos tragedijos – per mažai
Nuo Bagaslaviškio maždaug per 20 kilometrų yra nutolęs kelio ruožas, kuriame mirtiną avariją patyrė K.Barauskytė. Dar už kelių kilometrų elnias aplamdė G. Daraškevičiaus mašiną.
Ukmergės rajone, netoli Krikštėnų, šią vasarą įvyko ir daugiau žvėrių sukeltų avarijų. Tačiau šis ruožas laikomas nepavojingu.
„60ajame kilometre, kur šį rudenį žuvo studentė, iki šiol kelyje nepasitaikydavo žvėrių.
Mes praėjusią savaitę apžiūrėjome tą vietą.
Joje miškas nuo kelio nutolęs maždaug per 3 kilometrus. Todėl matomumas geras.
Žinoma, labai skaudu dėl šios nelaimės.
Bet ši kelio dalis iki šiol buvo nepavojinga“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.
Jis patvirtino, kad nuo 61ojo iki 70ojo kilometro, ten, kur avariją patyrė G. Daraškevičius, per ketverius metus užfiksuota 20 avarijų, kurias sukėlė miško žvėrys.
Tam, kad kelio atkarpa būtų pažymėta juodąja dėme, joje 400 metrų atstumu per ketverius metus turi įvykti bent keturios įskaitinės avarijos. Tokios, kuriose sužalojami ar žūva žmonės.
Kol kas 60ajame greitkelio kilometre žuvo tik panevėžietė Kristina. Valdininkai darbo imsis tik tada, kai čia bus pralietas dar bent trijų žmonių kraujas.
Neketina nuleisti rankų
„Teisingai, palaukime, kol užsimuš dar keli žmonės. Tada gal jau turėsime teisę pareikalauti didesnio skaičiaus įspėjamųjų ženklų ir tvoros šalikelėje?“ – girdėdama tokias kalbas neslėpė pykčio J. Daraškevičienė.
Ukmergės rajono apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. Daraškevičiaus patirtos avarijos.
Mat nėra konkretaus asmens, kurį būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už laukinio žvėries elgesį.
„Nepaneigtina, kad jeigu šalia eismo įvykio vietos būtų pastatyti atitvarai, laukinis žvėris vis vien turėtų galimybę tokią kliūtį įveikti ją aplenkdamas, peršokdamas, pralauždamas.
O štai transporto priemonę vairuojantis asmuo visada privalo pasirinkti tokį judėjimo greitį, kad bet kuriuo metu galėtų saugiai apvažiuoti atsiradusią kliūtį arba ir visai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepaisydamas to, ar kelyje yra kokie nors kelio ženklai“, – prokuroro Šarūno Šimonio nutarime pažerta vertingų pamokymų vairuotojams.
Moteris ir jos sūnus nesirengia tylėti. Jie ketina teisme įrodinėti, kad dėl Giedriaus patirto susidūrimo kalta Automobilių kelių direkcija, tinkamai nesutvarkiusi magistralės.
Jau parengti dokumentai civiline tvarka kreiptis į teismą.
„Reikalausime, kad būtų atlyginti sūnaus patirti nuostoliai. Neturiu teisės reikalauti moralinės žalos atlyginimo, nes mano sūnus liko gyvas“, – sakė G. Daraškevičienė.
Netektis – postūmis veikti
Dukters netekusi V. Barauskienė sako kol kas neturinti dvasinių jėgų bylinėtis, tačiau tokios galimybės neatmeta.
Moteris tiki, jog Kristinos žūtis tarsi įpareigojo ją kovoti, kad toje vietoje kuo skubiau būtų pastatyti kelio atitvarai ir daugiau neįvyktų panašių nelaimių.
„Ar gali toks kelias vadintis magistrale, jeigu jis neatitinka greitkeliui keliamų reikalavimų?
Jeigu negalima greitai užtverti tvoros, ar sunku pastatyti daugiau įspėjamųjų ženklų?“ – klausia moterys, kurias suvedė lemtingos avarijos.
Visos Lietuvos neaptversi
Tačiau valdininkai laikosi kitos nuomonės.
„Tvoros šalia greitkelių neprivalomos nei Lietuvoje, nei užsienyje. Jos reikalingos kaip gamtosauginė priemonė, kad apsaugotų nuo žūties gyvūnus. Kartu jos yra ir saugaus eismo priemonė“, – paaiškino A. Janušauskas.
Jis tvirtina, kad magistralė Vilnius-Panevėžys yra ne vienintelė, į kurią iš miško išbėga laukiniai žvėrys: „Visos Lietuvos neaptversi. Šalyje nėra tokio kelio, į kurį neišbėgtų žvėrys.
Tokiu atveju reikėtų už kiekvienos sankryžos statyti įspėjamuosius ženklus. Neįmanoma visų kelių rekonstruoti per dieną ar naktį, kad ir kaip to norėtųsi“.
Šiems darbams reikalingi planai, projektai, būtina išpirkti žemę, gauti finansavimą.
Pasak A. Janušausko, pirmiausia investicijos skiriamos avaringiausiems ruožams.
2003 metais pradėjus taikyti gamtosauginę programą, pradėta atitverti pavojingiausius kelio ruožus. Iki šių metų pastatyta 60 kilometrų tvorų. Kitų metų programoje numatyta nutiesti 80 kilometrų metalinės tvoros, ribojančios kelią nuo miško.
Atrodo, atkaklios panevėžietės motinos pasieks savo tikslą.
Kitąmet planuojama aptverti ir lemtingąją kelio dalį Ukmergės rajone, netoli Krikštėnų.“
