Prieš radijo laidą mirė parlamentaras J. Veselka (atnaujinta)

Pirmadienio vidurdienį mirė Seimo narys Julius Veselka. Parlamentaras mirė prieš Žinių radijo laidą. Jam buvo 69 metai.

J. Veselkos gyvybė užgeso prieš pat pokalbių laidą Žinių radijo patalpose A. Smetonos gatvėje, Vilniuje.<br>R. Danisevičius
J. Veselkos gyvybė užgeso prieš pat pokalbių laidą Žinių radijo patalpose A. Smetonos gatvėje, Vilniuje.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 27, 2012, 7:00 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 2:32 AM

Žinias apie politiko mirtį patvirtino „tvarkiečių“ Seime frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis.

„Galiu patvirtinti, kad šiek tiek po 13 valandos man skambino iš Žinių radijo, ir dar vienas, kurie pasakė, kad Julius Veselka dalyvavo Raigardo Musnicko laidoje ir laidos metu blogai pasijuto. Jis nukrito. Iškvietė greitąją, bandė jį reanimuoti, atgaivinti. Tačiau netrukus man paskambino ir pranešė, kad gydytojai konstatavo mirtį“, - sakė lrytas.lt Valentinas Mazuronis.

Gaivino radijo darbuotojai

Pasak Žinių radijo, atvykęs į radijo studiją, Seimo narys sveikatos problemomis nesiskundė. Iki laidos likus minutei parlamentaras susmuko kėdėje. Iš pradžių jį gaivinti bandė patys radijo darbuotojai, vėliau atvyko medikai. J. Veselka buvo gaivinamas 40 minučių. Teigiama, kad J. Veselką ištiko širdies smūgis.

Seimo narys turėjo dalyvauti Raigardo Musnicko laidoje. Studija, kurioje susmuko J. Veselka, yra antrame aukšte. 

„Šiandien 12 valandą velionis Seimo narys Julius Veselka turėjo dalyvauti mūsų laidoje ir tiesiog atvyko į studiją, viskas buvo gerai, sveikata nesiskundė, ir pakilus į studiją, likus iki eterio galbūt minutei, velionis pasijuto blogai ir susmuko kėdėje. Buvo nedelsiant iškviesta greitoji pagalba, ji atvyko pakankamai greitai. Buvo bandoma padaryti viską, kad išgelbėtų gyvybę, bet mums patiems tai labai netikėta, ir akivaizdu, kad medikai čia padėti irgi nebegalėjo“, - teigė Žinių radijo laidų redaktorius Skirmantas Malinauskas.

Maždaug 13 val. 50 min. velionis buvo išvežtas iš radijo patalpų bendrovės „Grinda“ automobiliu.

Buvo numatyta skirti Ekonomikos komiteto pirmininku

Politikoje J. Veselka dirbo nuo 1992-ųjų, kai buvo pirmą kartą išrinktas į Seimą kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) kandidatas. Nuo 1992-ųjų gruodžio iki 1994-ųjų kovo dirbo ekonomikos ministru Bronislovo Lubio, o vėliau Adolfo Šleževičiaus vyriausybėse.

Buvęs LDDP vadovas Algirdas Brazauskas yra minėjęs, kad J. Veselka partijoje buvo ugdomas kaip galimas ekonomikos ministras.

Politikas nedalyvavo 1996-ųjų Seimo rinkimuose. Autobiografijoje nurodo, kad ketverius metus darbavosi savo ūkyje.

Nuo 2000-ųjų jis keturis kartus iš eilės laimėjo parlamento rinkimus Ukmergės apygardoje. Pirmą kartą savo kandidatūrą iškėlė pats, o nuo 2004-ųjų jis – Rolando Pakso vadovaujamų partijų kandidatas. Nors savo politinę karjerą J. Veselka siejo su R. Pakso partija, bet liko nepartiniu.

Seime J. Veselka dirbo Ekonomikos komitete. Praėjusią kadenciją jis buvo komiteto vicepirmininku, o šiame Seime jam buvo pažadėta komiteto pirmininko vieta.

2005-aisiais liudydamas Seimo komisijai J. Veselka pareiškė, kad, jam dirbant ūkio ministru, A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei. A. Brazauskas teigė nieko tokio neatsimenantis.

Turėjo savo viziją

Praėjusią savaitę Julius Veselka kalbėjo su lrytas.lt žurnalistu. Politikas buvo siūlomas vadovauti Seimo Ekonomikos komitetui. Linksmu būdu ir drąsiais pasisakymais garsėjęs J. Veselka nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų į Seimą nepateko tik vieną kartą, tačiau tada laiko veltui nešvaistė - ketverius metus intensyviai ūkininkavo.

Besirengdamas užimti svarbias pareigas Seime J. Veselka portalui lrytas.lt atskleidė savo strategiją, kuri, anot jo, pastatys Lietuvos ekonomiką ant kojų.

„Jei specialistų vertinimas būtų palankus, didelė tikimybė, kad Lietuvoje atsirastų pasaulinėms rinkoms pritaikytų produktų gamyklos, o darbuotojai galėtų gauti vidutinį 5 tūkst. litų atlygį“, - tikino politikas.

Jo manymu, norint sukurti naujų darbo vietų, visų pirma, reikėtų pasikviesti specialistų iš užsienio, kurie galėtų įvertinti Lietuvos galimybes gaminti pasaulio rinkai pritaikytą produkciją.

Pasak J. Veselkos,  į Lietuvą atvykę inžinieriai, projektuotojai ar gamybos specialistai lyg burtų lazdele įžiebtų pramonės perversmą. „Sužinotume tiksliai – gali Lietuva gaminti aukštos technologijos ir kokybės produktą, ar ne“, - sakė Seimo narys.

Pasiūlymų, kaip gaivinti merdintį Lietuvos verslą, į Ekonomikos komiteto vadovo postą pretenduojantis J. Veselka turėjo ne vieną.

Politikas įžvelgė dvi svarbiausias problemas: energetikos strategijos nebuvimas ir nedarbas. Anot jo, būtent investicijos į saulės ir vėjo jėgaines gali gerokai sumažinti elektros ir šilumos kainas. J. Veselkos nuomonė nesutapo su Andriaus Kubiliaus - konservatorius tikino, kad būtent intensyvesnė atsinaujinančios elektros gamybos plėtra Lietuvoje yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko gyventojams brangsta elektra.

Per pokalbį su lrytas.lt J. Veselka akcentavo, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo jaunimo nusiteikimo ir ryžto.

„Tačiau jei jaunuoliai bus abejingi ir nesistengs visais įmanomais būdais parodyti savo pranašumo ekonominėse ir darbo rinkos srityse, reikšmingų permainų tikėtis neverta, - teigė parlamentaras. - Kiekvienas turi stengtis ir įrodyti savo konkurencingumą bei naudą darbdaviui.“

Jo manymu, tikėtis, kad į valdžią atėję nauji žmonės pakeis situaciją be milžiniškų jaunų žmonių pastangų, mažų mažiausiai - beprasmiška.

Ne tik dėl nedarbo, bet ir dėl valdininkų atlygio susirūpinęs J. Veselka įvardijo tai kaip dar vieną ekonomikos sopulį. Jis planavo siekti, kad būtų griežčiau kontroliuojamos ir Seimo, ir Vyriausybės kėdes užimančių darbuotojų algos.  

Garsėjo ūmiu charakteriu

J. Veselka Seime garsėjo ūmiu būdu, griežta nuomone ir vaizdingais posakiais. Dar rugsėjį jis viešai pasiuntė „ant trijų raidžių“ ūkio viceministrą Adomą Ąžuolą Audicką.

„Kokias nesąmones čia šneki! Eik iš čia na...! Prisirenka čia visokių „balvonų“ ir šneka niekus! Kur tai matyta, kad statyti namą, naudojant skolintą kapitalą būtų pigiau, nei nuosavą? Juk procentus mokėti reikia!“ - suriko Seimo narys.

J. Veselka buvo išrinktas į Seimą vienmandatėje Ukmergės apygardoje, todėl ten turės vykti pakartotiniai rinkimai. Mirus parlamentarui „tvarkiečių“ frakcija Seime susitraukė iki 10-ies žmonių.  

Buvo kompetentingas ekonomistas

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad pirmadienį miręs jo partijos kolega parlamentaras Julius Veselka buvo kompetentingas ekonomistas, žmogiškas politikas.

„Manau, kad ne tik partija, bet visas Seimas neteko labai perspektyvaus, šviesaus politiko, ekonomisto, patyrusio specialisto. Jis buvo numatytas Ekonomikos komiteto pirmininku, tas patvirtinimas jau būtų buvęs, bet tuo metu paties Juliaus Veselkos nebuvo Lietuvoje, jis buvo komandiruotėje. Bet valdančioji koalicija buvo sutarusi, kad vieno iš svarbiausių komitetų pirmininko postas numatytas Juliui Veselkai“, - teigė R. Paksas.

Seimas praėjusią savaitę išrinko daugelio Seimo komitetų pirmininkus, tačiau balsavimas dėl Ekonomikos komiteto pirmininko buvo atidėtas, nes į šį postą pretendavęs J. Veselka buvo išvykęs į Gruziją.

Anot R. Pakso, J. Veselka buvo „žmogiškas, geras, nuoširdus, atsidavęs, siekiantis savo tikslų“ politikas.

„Nepykstantis, nelaikantis širdyje kažko, visą laiką kalbantis apie reikalą, o ne apie pašnekovą“, - apie buvusį bendražygį sakė R. Paksas.

Prezidentė pareiškė užuojautą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą mirus Seimo nariui J. Veselkai.

„Nuoširdžiai užjaučiu mirus ilgamečiam Seimo nariui J. Veselkai, aktyviai dirbusiam Seimo ekonomikos komitete, buvusiam Vyriausybės nariu. J. Veselka sugebėjo paprastai ir žmonėms suprantamai kalbėti apie sudėtingus ekonominius reiškinius“, - sakoma šalies vadovės užuojautoje. 

Dėl Seimo nario J. Veselkos netekties šalies vadovė pareiškė užuojautą jo artimiesiems ir bendradarbiams.

Sukniubo studijoje

Panevėžio žurnalistams prieš kelerius metus yra tekę gelbėti tiesioginio radijo eterio metu sunegalavusį vietinį politiką.

Tuometis Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Vytautas Steponas Buterlevičius buvo pakviestas dalyvauti tiesioginėje politikos laidoje.

Diskusijoje dalyvavo ir tuometis „Panevėžio ryto“ redaktorius Bronius Matelis.

Kalbant apie savivaldybės reikalus, susikirto S. Buterlevičiaus ir B. Matelio nuomonės.

„Aš išsitraukiau dokumentą, kuris leido pagrįsti mano teiginį. Staiga pamačiau, kaip susiėmęs už širdies oponentas ėmė smukti kėdėje. Viskas vyko tiesioginiame eteryje prieš operatorių kameras. Laidos vedėjas skubiai paskelbė reklaminę pertraukėlę“, - prisiminė B. Matelis.

Sunegalavęs laidos pašnekovas buvo skubiai paguldytas ant studijoje stovėjusio minkštasuolio. Po reklaminės pertraukėlės žiūrovams buvo pranešta, kad S. Buterlevičius turėjo skubiai išeiti.

Tuo metu toje pačioje patalpoje, kur ir vyko tiesioginė laida, operatoriams už nugarų prie blogai pasijutusio politiko susibūrė atskubėję greitosios pagalbos medikai.

Administracijos direktorius buvo skubiai nugabentas į ligoninę ir paguldytas gydymui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.