G. Kutkauskas gimė kūrėjų šeimoje – šviesaus atminimo tėtis Vytautas buvo garsus Pasvalio krašto tautodailininkas, medžio skulptorius, mama Aurelija – pedagogė ir režisierė. Būtent jos režisuojamuose spektakliuose šešiametis Gintaras pradėjo vaidinti.
Sekdamas motinos pėdomis, G. Kutkauskas baigė režisūrą Klaipėdos konservatorijoje.
Prie Pasvalio krašto muziejaus įsikūrusiam teatrui režisierius Gintaras Kutkauskas vadovavo nuo pat jo įsikūrimo 1999 metais. Pasvalio klėties teatras – tai grupė entuziastų, kurie be jokio atlygio aukoja savo laiką repeticijoms, gastrolėms, kyla į sceną ir savo sielų šviesą dovanoja kitiems. Pasak draugų, G. Kutkauskas sugebėdavo paprastus žmones paversti profesionalams prilygstančiais aktoriais.
Per tą laiką G. Kutkauskas šiame teatre pastatė 14 spektaklių. Dažniausiai jis pats ir scenarijų rašydavo, ir scenografijas kurdavo. Neretai režisieriui statant spektaklius talkindavo ir jo mama Aurelija Kutkauskienė, ilgametė vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvų vadovė.
Didelio visuomenės dėmesio ir teigiamo įvertinimo susilaukė G. Kutkausko statyti spektakliai: „Švyturiai, spindėję sutemoj“, „Senojo Juozapo vakaras“, „Pakylėjimas“, „Kilkime ir aukime“, „Čyščius“, „Septyni žodžiai nuo kryžiaus“, „Verksmingoji pelargonija“, „Kelio brolis“, „Saulėgrąžos rasa“, „Helverio naktis“, „ Keleivio byla“, „Senojo tilto muzikantas“ .
Už spektaklį „Pakylėjimas“ teatras yra pelnęs apdovanojimą „Aukso paukštė“ ir 2000 m. nominuotas geriausiu mėgėjų teatru. 2007 m. Ingmaro Vilgisto drama „Helverio naktis“, režisuota G. Kutkausko, nominuota kaip geriausias sezono pastatymas. Pagrindinių vaidmenų atlikėjams G. Kutkauskui ir B. Klevickienei įteikti ryškiausių mėgėjų teatrų sezono vyro ir moters vaidmenų atlikėjų diplomai bei vardinės statulėlės.
2009 m. ,,Helverio naktis“ buvo sėkmingai rodoma Pasauliniame teatrų festivalyje Monake. Tais pačiais metais, teatras savo 10 m. jubiliejų, išleidžia naują premjerą- tai N. Nekrasovo ,,Rudens nuobodulys“. 2009 m. „Atspindžiuose“ spektaklis pripažįstamas geriausių sezono spektakliu. Būtent šis spektaklis kritikų atrinktas į Baltijos rampos festivalį Estijoje.
Per savo gyvavimą šis Pasvalio teatras apvažiavo visą Lietuvą, dalyvavo daugybėje festivalių:„Interrampa“ (Rokiškyje), „Kanapė“ ( Trakuose), „Kelmės ruduo“ ( Kelmėje), „Kauno rampa“ (Kaune), „Kamera Obscura“ (Ukmergėje), „Saulės takas“ (Palangoje) ir t.t..
Daugiau nei 15 metų G. Kutkauskas dirbo Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, su gimnazistais pastatė ne vieną spektaklį, kuris pelnė laurus įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose.
Atskiras šio Pasvalio šviesuolio biografijos etapas – darbas Lavėnų pensionate (Pasvalio r.), kur su negalią turinčiais žmonėmis jis pastatė ne vieną spektaklį. Su tais ypatingais žmonėmis Gintarą siejo nepaprastas ryšys: pasvalietis žinojo jų vargus, problemas, juos aplankydavo, atveždavo lauktuvių. Jo gerumą pajutę pensionato gyventojai be galo mylėjo režisierių, patikėdavo jam net savo didžiausias paslaptis.
