V. Mikantavičius su savo sugyventine Pabiržės kaime iš statybinio laužo sulipdė kelis trobesius, kuriuose jie gyvena, verda valgyti, laiko mantą.
Vasario 27 dieną Pabiržės kaime supleškėjus 10 kvadratinių metrų ploto virtuvei, gaisravietėje buvo rastas V. Mikantavičiaus kūnas.
Gaisrą vyriškis sukėlė savo valdose būdamas vienas - gyvenimo draugė tuo metu buvo išėjusi.
Pajuodusį, nejudantį draugą šalia degėsių krūvos išvydusi moteris buvo įsitikinusi, jog jis yra negyvas.
Tą patį pagalvojo kaimynė, įsikūrusi netoliese esančiame vienkiemyje.
Žmonės nedelsdami apie įvykį pranešė policijai, gaisrininkams.
Atvykę ugniagesiai pamatė, jog pusė lauko virtuvėlės sudegė, o likusi jos dalis - pati sugriuvo.
Tačiau mirusiu laikytas vyras pramerkė akis ir gaisrininkams ištarė „sveiki gyvi!“.
Po laiminga žvaigžde gimusį kaunietį išgelbėjo tai, kad pastato konstrukcijos yra kiauros kaip rėtis - pro sienas ir stogą švilpauja vėjai.
Benamis virtuvės viduje degindamas laužą nepastebėjo, kaip suliepsnojo pastatas.
Nuo plūstančių dūmų vyrui aptemo sąmonė, bet jis neužtroško, nes dūmus išsklaidė skersvėjis.
Jei patalpa būtų gerai apsaugota nuo šalčio ir vėjų, vyriškis neabejotinai būtų žuvęs. Sunkesnių sužalojimų jis nepatyrė, kūnas ir rūbai apdegė nežymiai.
Kad policininkai patikėtų, jog kaunietis nežuvo, gaisrininkai net nusiuntė jiems gyvo V. Mikantavičiaus nuotraukas.
Gaisrininkai pasiūlė V. Mikantavičiui ir jo draugei vykti į Kauno savivaldybei priklausančius nakvynės namus, bet pastarieji pareiškė niekur nesikelsiantys, nes jau yra pripratę gyventi pašiūrėse.
