A. Franckaitis gimė Rytprūsiuose, Karaliaučiuje, vokiškoje šeimoje, tačiau nuo kūdikystės gyveno Lietuvoje - Kybartuose, Virbalyje, vėliau Kaune, kur 1940 m. baigė gimnaziją. 1941 m. sausį buvo repatrijuotas į Vokietiją, 1942 m. paimtas į karinę prievolę, triskart sužeistas, karo pabaigoje Čekoslovakijoje amerikiečių paimtas į nelaisvę, iš kurios greitai buvo paleistas.
Erlangeno universitete studijavo evangelikų teologiją, studijas baigė Miunsteryje. Daugiau nei trisdešimt metų iki pensijos dirbo socialinį bažnyčios darbą Freištate Žemutinėje Saksonijoje.
Vaikystėje puikiai išmokęs lietuvių kalbą, dar gimnazijoje ėmė rašyti eilėraščius abiem - vokiečių ir lietuvių - kalbomis, Vokietijoje ėmė skelbti juos nuo 1952 m., Lietuvoje - prasidėjus atgimimui: „Poezijos pavasario“ almanachuose, „Literatūroje ir mene“, „Dienovidyje“ ir kituose leidiniuose. Nuo 1988 m. jis buvo nuolatinis „Poezijos pavasario“ festivalių dalyvis.
Vis dėlto svariausias A. Franckaičio nuopelnas yra lietuvių literatūros, daugiausia poezijos, vertimai į vokiečių kalbą. Jis yra vertęs daugiau kaip 130 lietuvių poetų kūrybą, išvertęs ir veik vien savo lėšomis Vokietijoje išleidęs Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinktines. Jo lietuvių poezijos vertimai yra sulaukę šiltų atsiliepimų lietuvių ir vokiečių literatūrinėje spaudoje, už juos ir ilgametį lietuvių literatūros diegimą į Vakarų Europos kultūrą A. Franckaitis 1992 metais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
A. Franckaitis dirbo ir didelį visuomeninį darbą, buvo Buvusių Lietuvos vokiečių bendruomenės valdybos narys, Baltų sąjungos Vokietijoje vokiečių ir lietuvių bendruomenės vokiškasis pirmininkas, Anikės iš Taravos bendruomenės narys, kone keturis dešimtmečius - vienintelis sudarytojas ir redaktorius jo paties nuo 1956 m. leidžiamo metraščio „Heimatgruss“ („Tėviškės pasveikinimas“), kuriame būdavo skelbiami lietuvių rašytojų poezijos ir prozos kūrinių vertimai.
Be to, A. Franckaitis aktyviai prisidėdavo ir rengiant kultūrinius susitikimus, lietuvių ir vokiečių literatūros vakarus ir kūrybos pristatymus.
Just. Marcinkevičius yra ištaręs, kad „A. Franckaitis - tai šviesus, darbštus ir kūrybingas iš Mažosios Lietuvos kilusių didžiųjų rašto žmonių tęsinys“.
