Kartu su motina ir kiek jaunesniu neįgaliu broliu ūkininkavęs vyras prieš porą metų dukart tapo piktadarių taikiniu: iš pradžių ganykloje buvo mirtinai subadytos kelios šeimos maitintojos – karvės, vos po kelių mėnesių supleškėjo sodybos ūkinis pastatas. Tuomet Gverždžiai sugebėjo atsitiesti, todėl neaišku, kodėl viengungis ūkininkas dabar palūžo ir pakėlė ranką prieš save.
Sodybos nepardavė
Kadaise Stetiškių kaimo vienkiemyje gyvenę Gvergždžiai ne savo noru tapo miestiečiais. Ši rajono teritorija buvo priskirta besiplečiančiam Panevėžio miestui, o pastaraisiais metais laukai apie sodybą buvo tankiai apstatyti privačiais namais bei kotedžais.
Prieš keletą metų lrytas.lt korespondentei K. Gvergždys pasakojo, kad erdvią, beveik 60 arų užimančią jų sodybą ne kartą buvo gundomas parduoti – siūlytas net milijonas. Šeimą nors kiek žemės parduoti vis prašė ir už tvoros pastatytų kotedžų šeimininkai, turintys mažai žemės. Tačiau Gvergždžiai išsikelti iš savo sodybos ar bent dalį jos žemės parduoti nepanoro.
Net ir išpuoselėtų miestiečių mūrinukų apsuptoje savo sodyboje Z. Gvergždienė su abiem sūnumis toliau gyveno ūkiškai – augino karves, vieną kitą kiaulę, vištų. Pagrindinės šeimos maitintojos – karvės. Iš jų pieno pagamintais sūriais garbaus amžiaus moteris prekiaudavo turguje.
Ganykloje – baisus vaizdas
Piktadariai šią darbščią šeimą pirmąkart nuskriaudė 2011 metų rugsėjį. Rugsėjo 5 dienos ankstyvą rytą su motina nuvažiavęs į už kelių kilometrų nuo Stetiškių esančią gamyklą melžti savo karvių, Kęstutis pamatė kraupų vaizdą.
Dvi jų karvės gulėjo nebegyvos perpjautais kaklais, dar 5 gyvuliai buvo išgąsdinti ir sužaloti – jiems subadyti kaklai, šonai. Ant vienos iš likusių gyvų karvių kūno šeimininkai suskaičiavo net 12-ka durtinių žaizdų. Šitaip žiauriai subadytas gyvulys išgyveno, tačiau kitą karvę teko išvežti į skerdyklą – dūris į pilvą pernelyg smarkiai sužalojo jos vidaus organus.
Jau tuomet Z.Gvergždienė ir jos sūnus Kęstas portalui lrytas.lt sakė įtariantys vietinius gyventojus. Jų nuomone, karvių bandą norėjo sunaikinti arba vietos girtuokliai, pavydintys, kad darbšti šeima sėkmingai verčiasi iš savo ūkio, arba aplinkui privačių namų prisistatę žmonės, nenorintys gyventi šalia ūkininkaujančių kaimynų.
Tačiau pareigūnai, tyrę susidorojimą su Gvergždžių karvėmis, įtariamųjų nenustatė. Jie net neatmetė galimybės, kad galbūt gyvulius kerštaudami už pralaimėjimą tuomet Panevėžyje vykusiose Europos vyrų krepšinio čempionato varžybose subadė kokie užsienio sirgaliai. Mat čempionato metu Stetiškėse buvo įrengtas palapinių miestelis krepšinio aistruoliams.
Supleškėjo visi pašarai
Tą patį rudenį, lapkričio pabaigoje, ūkininkų šeima antrą kartą tapo nusikaltėlių taikiniu. Naktį buvo padegtas Gvergždžių ūkinis pastatas.
Nors tvarte žiemai uždarytas 6 karves, 2 telyčias, kiaulę pavyko išvesti lauk, tačiau supleškėjo visi per vasarą šeimos pasiruošti pašarai, iš maždaug 30 vištų pulko liko gyvos vos kelios. Ugnis paliko tik pastato sienas.
Apie gaisrą Stetiškėse Panevėžio ugniagesiams buvo pranešta keliolika minučių po vidurnakčio. Atskubėję gelbėtojai ūkinį pastatą rado liepsnojantį atvira liepsna. Tąnakt siautėjęs vėjas žiežirbas nešė ir ant čia pat stovinčio Gvergždžių gyvenamojo namo.
Pirmas liepsnas prie jų daržinės pastebėjo tolėliau gyvenantis kaimynas ir paskambino ugniagesiams. Maždaug tuo pačiu metu kažkokius neaiškius garsus lauke išgirdusi iš lovos šoko ir pati Z. Gvergždienė. Per langą pamačiusi nuo ūkinio pastato sklindančias ugnies pašvaistes, moteris iš išgąsčio net batų surasti nebegalėjo.
Pagaliau susiradusi guminius ir išbėgusi į lauką, kartu su sūnumis ji puolė vesti lauk iš degančio tvarto gyvulius.
Atbėgę į pagalbą kaimynai padėjo paleisti nuo grandinės prie ūkinio pastato laikytą kiemsargį šunį, išnešti iš vėliausiai ugnies pasiektos lauko virtuvės šaldiklį, kitus daiktus.
Tačiau gaisre pražuvo pulkas vištų, sudegė visas žiemai prišienautas šienas. Pasak Z.Gvergždienės, pašarų buvo prikrauta visa daržinė bei pastogė virš tvarto. O ir iš paties pastato teliko tik iš molio drėbtos bei mūrinės sienos – prieš pat žiemą nebeliko nei kur gyvulių laikyti, nei kuo juos šerti.
Po gaisro lrytas.lt kalbinti Gvergždžiai buvo įsitikinę, kad jų ūkinis pastatas tyčia padegtas. Gaisras pirmiausia prasidėjo nuo tos daržinės pusės, kur net elektros laidai nėra išvedžioti. Po vakarinės ruošos eidami į vidų, ūkininkai nieko įtartino nepastebėjo.
Tąnakt ypač stiprus vėjas pūtė taip, kad nuo liepsnojančio ūkinio visos žiežirbos lėkė į Gvergždžių namo pusę. Šį namą šeima pasistatė vos prieš keletą metų. Laimei, sustiprintoms ugniagesių pajėgoms jį pavyko išsaugoti.
„Tai gal dabar irgi koks ispanas atvažiavęs mūsų tvartą sudegino?“, – tuomet apie ūkinio pastato likučius, kur dar darbavosi ugniagesiai, vaikščiodama pareigūnų bejėgiškumu stebėjosi Z.Gvergždienė.
Savo turto Gvergždžiai nebuvo apdraudę, nors po ankstesnio išpuolio apie tai vis pasvarstydavo.
Šeima sugebėjo atsitiesti
Po šių išpuolių šeima nepalūžo – susiremontavo ūkinį pastatą, toliau laikė karvių bandą. Iš jų pieno sūrius Gvergždžiai spaudė pagal visas higienos normas savo sodyboje įrengtose patalpose ir prekiavo jais turguje.
Kas viengungį K. Gvergždį pastūmėjo į savižudybę, nežinia. Kaip įtariama pasikoręs K. Gvergždys šeimos gyvenamajame name Stetiškių gatvėje buvo rastas pirmadienio rytą. Jo mirties aplinkybes tiria Panevėžio policija.
