Iš Vilniaus išsikrausčiusiai Telyčėnų šeimai gyvenimą teks pradėti iš naujo.
Sutuoktiniai po kraupaus gaisro dar gydosi žaizdas, ligoninėje praleis ir Velykas.
O po jų teks galvoti, kur ieškoti pastogės. Mat bėgusių nuo skurdo vilniečių namas Tverečiuje (Ignalinos r.) sudegė, o tai, kas liko, teks nugriauti.
Baisiausia, kad ugnyje pražuvo šeimos turtas – Lina ir Rolandas iš degančios trobos išbėgo basi, o jų duktė spėjo pagriebti tik kompiuterį, kuris dabar bevertis.
Tai jau ne pirmas likimo smūgis tvarkingai gyvenančiai šeimai. Pernai rudenį namą, kuriame kūrėsi, smarkiai apgadino vėtra, o bedarbiai bėgliai net negauna pašalpų, nes turi turto – Žirmūnuose liko trijų kambarių butas, kurį nuomoja.
Nepajėgė siurbti vandens
Telyčėnų namas užsiliepsnojo vieną kovo pavakarę. Be sutuoktinių, namuose buvo duktė, anūkė ir dvi draugės. Laimė, visi spėjo pasprukti. Pastatas po kelių minučių buvo apimtas liepsnos.
Gaisro liudininke tapusi šalia gyvenanti Linos sesuo Dalia Bielinienė stebėjosi gaisrininkų nerangumu. Kai baigėsi jų atsivežtas vanduo, gesinimo darbai sustojo. Ugniagesiai teisinosi, kad visi vandens telkiniai užšalę.
Kai D.Bielinienė parodė, kad išpjauta eketė kūdroje kitapus gatvės, sena gaisrininkų technika beveik pusvalandį iš jos nepajėgė pradėti siurbti vandens.
Gesino gaisrą beveik pusę paros, tačiau iš namo liko tik nuodėgulių krūva. Per tą laiką gaisrininkai išsiurbė beveik visą kūdrą. Darbus sunkino tai, kad Telyčėnai stogą buvo apdengę skarda. Supratę, kad kito kelio pilti į vidų vandenį nėra, ugniagesiai visą stogą nuplėšė.
Tyrėjai nustatė, kad gaisro židinys buvo prie krosnies. Ugnis plykstelėjo ir greitai plito dėl dujų nutekėjimo.
Dar laukia ilgas gydymas
Pirmomis dienomis po gaisro 45 metų R.Telyčėnas dar vaikščiojo pats, nors buvo smarkiai apdegęs kojas. Bet dabar jis juda tik su vaikštyne. Paaiškėjo, kad žaizdos giluminės, sunkiai gyjančios. Jo dar laukia 4 mėnesių gydymas, odos persodinimas.
Ligoninėje guli ir metais jaunesnė jo žmona L.Telyčėnienė, nors moters nudegimai ne tokie sunkūs.
Gaisre pražuvo ne tik šeimos turtas, bet ir beveik visi dokumentai. R.Telyčėnas kol kas net naujo paso negauna, nes jis apdegė ir veidą. Vyras negali nusifotografuoti.
L.Telyčėnienės pasą giminės rado gaisravietėje. Nors jis apdegusiais kraštais, bet dar bus tinkamas.
Draudimo išmokos negavo
R.Telyčėnas Vilniuje dirbo restauratoriumi, žmona – virėja.
Kai abu neteko darbo, patraukė į tėviškę – Tverečių. Kaip tik tuo metu šalia D.Bielinienės sodybos buvo parduodamas namas. Jį sutuoktiniai ir įsigijo.
Namą bėgliai nuo skurdo jau buvo bebaigią tvarkyti, kai praėjusių metų spalį siautusi vėtra išvertė vieną sieną, išplėšė plastikinius langus. Tuo metu pastatas buvo apdraustas, bet išmokos šeima negavo, nes draudikų nebuvo informavę, kad įvykio metu namas buvo remontuojamas.
Audros padarinius iki žiemos darbšti šeima savo rankomis likvidavo, apkalė išorines sienas dailylentėmis. Antrajame aukšte net savotišką muziejų įrengė, į kurį sunešė senovinius daiktus.
Nors anksčiau namą visą laiką buvo apdraudę, praėjusių metų pabaigoje Telyčėnai draudimo sutarties nepratęsė, nes pritrūko pinigų. Ir tuomet sulaukė dar vieno skaudaus smūgio – gaisro.
Pašalpų niekada neprašė
Šalia degusio Telyčėnų namo – bent keli pastatai. Padegėliai ugniagesiams dėkoja bent už tai, kad jie išsaugojo kaimynų trobas. Tvarte liko ir padegėlių keturios karvės, telyčios, kiaulės.
Tik vėl bėda. Kaip tik prieš nelaimę šeimininkai vieną telyčią buvo papjovę. Per gaisrą visa mėsa sudegė.
Provincijoje sutuoktiniai mėgino pinigų prasimanyti parduodami daržoves, mėsą, pieno produktus. Anksčiau L.Telyčėnienė bandė uždirbti turgavietėje parduodama dėvėtus drabužius.
„Sesuo labai darbšti, o Rolandas pats namus remontavo. Iš žemės, gyvulių šeima pragyveno. Ir staiga pražuvo jų viso gyvenimo turtas. Už ką juos taip likimas baudžia?” – pati savęs klausė D.Bielinienė.
Tverečiaus seniūnė Česė Vitėnienė pasakojo, kad Telyčėnai niekada neprašė pašalpų, nors kaime iš jų daug kas gyvena. Nors buvo bedarbiai, Vilniuje buto nepardavė.
Po nelaimės padegėliai iš savivaldybės sulaukė vieno tūkstančio litų pagalbos, įvairių daiktų, drabužių paaukojo aplinkiniai žmonės.
