A. Ūsas žuvo 2010 metų birželio 13 dieną Alytaus rajone, Butrimonyse, atvykęs pailsėti su šeima ir draugais.
Prokuratūra paskelbė, kad A. Ūsas neblaivus važinėjosi keturračiu, įvažiavo į pakelės griovį, nulipo nuo jo, tačiau paslydo ant šlapios žolės ir nugriuvęs nuskendo.
Tąsyk tyrėjai suskubo pranešti, kad kauniečio verslininko mirtis – nelaimingas atsitikimas, tačiau vėliau pradėjo aiškėti naujų aplinkybių. Atsirado liudytojų, kurie netoli A. Ūso žūties vietos matė D. Kedžio draugą Raimondą Ivanauską.
Apie atnaujinto tyrimo rezultatus kol kas neskelbiama.
Iki šiol nerasti ir buvusio Neringos Venckienės viršininko, atsistatydinusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnio Vaido Milinio žudikai.
24 metų jaunuolio kūnas buvo rastas 2011 metų gruodžio 11 dieną Kauno rajone, jo paties automobilyje.
Prieš savaitę dingęs V. Milinis prieš mirtį buvo žiauriai kankinamas, o po to nušautas.
Įtariama, kad jis tapo vadinamųjų pedofilijos medžiotojų auka, nes dar 2010 metų Kedžių ir Venckų giminės pradėjo skleisti gandus, kad esą Laimutės Stankūnaitės dukra neištaria „v“ raidės, todėl trečiasis pedofilas Aidas iš tiesų gali būti Vaidas.
V. Milinio ir A. Milinio pavardės minimos ir D. Kedžio tetos Audronės Skučienės rašytame raštelyje, kuris buvo perduotas vadinamiesiems budėtojams 2010 metų vasaros pabaigoje, kai V. Milinis dar buvo gyvas.
Tyrėjai skelbia, kad ieškant V. Milinio žudikų pažengta toli, tačiau apie įtariamuosius kalbėti anksti.
Vieno, galbūt svarbaus, liudytojo, kuris buvo kviečiamas į apklausą dėl V. Milinio nužudymo ir jo šeimos persekiojimo Vadimo Juškos taip pat nėra gyvųjų tarpe.
Vyras pasikorė prieš pat apklausą, 2012 metų spalio pradžioje.
Ne mažiau paslaptinga ir kito Klonio gatvės „budėtojo“ Josifo Stankevičiaus mirtis, kurios oficiali versija – taip pat savižudybė.
Prieš mirtį J. Stankevičius ieškojo fotoaparato su vaizdo kamera, tačiau, ką jis norėjo nufilmuoti, niekas jau nesužinos.
Klausimų nekyla tik dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės mirčių. Prokurorai yra surinkę pakankamai įrodymų, kad šiuos asmenis 2009 metų spalio 5 dieną Kaune nužudė D. Kedys.
Po žudynių įtariamasis dingo iš teisėsaugos akiračio, bet 2010 metų balandžio 17 dieną pats rastas negyvas Šlienavoje, ant Kauno marių kranto.
Jo mirtis taip pat iškart apaugo gandais, tačiau tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai patvirtino - D. Kedys mirė girtas užspringęs savo skrandžio turiniu.
Prie pedofilijos bylos aukų per beveik ketverius metus buvo priskirti ir tie žmonės, kurie nieko su šia istorija bendro neturėjo arba iki šiol yra sveiki ir gyvi.
Viena tokių D. Kedžio šalininkų įvardijamų „aukų“ - 2010 metų balandį nusižudęs spaustuvės „Grafija“ vadovas Kęstutis Mizaras, pas kurį esą D. Kedžio vardu prisistatę žmonės užsakinėjo lipdukus, kuriais buvo apklijuotas žudiko autobusiukas.
Iš tiesų D. Kedys lipdukus su užrašu „Kauno keliai“ užsakinėjo ne Vilniuje esančioje „Grafijoje“, o Kauno įmonėje „Rodiklis“, kurios savininkas iki šiol yra gyvas ir sveikas.
