Balbieriškio gyventojai pasakoja apie gaisro košmarą (papildyta)

Prie sudegusios bažnyčios atskubėjęs Balbieriškio klebonas Remigijus Veprauskas nežinojo prie ko pulti. Gelbėtojų komandos vis dar gesino liepsnojančius nuodėgulius, o prie bažnyčios stovintys žmonės lingavo galvomis. Jie pasakojo, kad ugnis buvo labai kaitri, o nuo degančios bažnyčios ant aplinkinių namų stogų krito kumščio dydžio žarijos.

Bažnyčia sudegė iki pamatų.<br>N.Povilaičio nuotr.
Bažnyčia sudegė iki pamatų.<br>N.Povilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis, Sigita Purytė

Aug 8, 2013, 11:53 AM, atnaujinta Mar 2, 2018, 2:00 AM

„Karšta buvo tarsi šašlykinėje. Jeigu naktį būtų pūtęs vėjas, galėjo supleškėti pusė miestelio“, - sakė netoliese gyvenantis vyras.

Klebonas apie gaisrą sužinojo iš parapijiečių. „Taip ir nutirpau. Teko grįžti, nes atostogavau“, – teigė dvasininkas. R.Veprauskas prisipažįsta, kad miestelio žmonių raudos jam sukėlė daugiau širdies skausmo negu liepsnų liežuviai.

Jis sako, kad žaibosauga ir elektros instaliacija nebuvo apleista, patikrinta ir tvarkinga. Anot klebono, paskutinis patikrinimas vyko prieš pusmetį.

„Gaisro prevencijos sistema nebuvo įrengta, nes tai nulėmė lėšų stygius. Dėl tos pačios priežasties bažnyčia nebuvo šildoma žiemą. Viduje per mišias būdavo 13 laipsnių šalčio“, – aiškina kunigas. Jis netiki, kad bažnyčią galėjo padegti piktavalis žmogus.

Ketvirtadienio rytą sukrėsti miestelio gyventojai traukė prie sudegusios bažnyčios pamatų, verkė ir meldėsi. „Kas su lazdukėm, kas vežimukuose važiuoja – visi skubėjo pažiūrėti (sudegusios bažnyčios. - Red.), verkė, išgyveno. Sudegė jų namai, kaip jie sako, jų šventovė, atgaivos vieta. Tai yra baisus smūgis“, - portalui pasakojo Prienų seniūno pavaduotoja Irena Stasytienė, laikinai vaduojanti Balbieriškio seniūną.

Ji šįryt buvo gaisravietėje. Ją šokiravo kraupūs vaizdai. „Žiauru, nieko neliko. Bažnyčia buvo labai graži, daug kultūros vertybių viduje, dabar nieko neliko, tuščia“, - savo akimis patikėti negalėjo I.Stasytienė.

Gaisro židinys - bokšte

Gaisras prasidėjo ties bokštu. Vėjas pūtė nuo bokšto pusės link bažnyčios, todėl ugnis greitai apėmė visą pastatą“, - pasakojo gyventojų liudijimų klausęs kunigas, nenorėjęs skelbti savo vardo (pavardė redakcijai žinoma). Jis vos išgirdęs apie nelaimę netolimoje Balbieriškio parapijoje metė savo darbus ir nuskubėjo palaikyti klebono.

Jis pasakojo, kad po gaisro sveikos teliko prie įėjimo esančios dvi kolonos. Išliko vos 3-5 procentai bažnyčios sienų, tačiau ir šis menkas likutis apdegęs, viską reikės griauti.

Kaitros neatlaikę sutirpo varpai, žvakidės, spynos, kalvių pagaminti bokštų kryžiai. Ugnis nesunaikino iš akmenų sumūryto altoriaus pagrindo.

Ekspertai viską fotografavo, kad vėliau galėtų atlikti tyrimą.

„Keisčiausia, kad ant sienos išliko įvadinis elektros skydas. Tai reiškia, kad ugnis kilo ne nuo kibirkšties, ne nuo skydinės. Klebonas turėjo išmatavęs varžas, varžos buvo geros, varžų dokumentai yra. Ugniagesiai pasiėmė dokumentų kopijas“, - gaisro vietą apžiūrėjęs pasakojo dvasininkas.

Gaisro priežastys, anot jo, gali būti įvairios – nuorūka iš lauko, padegimas, neatmeta ir „užtrumpinimo“ galimybės.

Netoli šventovės stovi keli bažnytiniai pastatai. Vienas jų – bendruomenės namai. Sekmadienį mišias klebonas žadėjo aukoti bendruomenės namų salytėje.

Dotnuvos klebonas Balbieriškio tikintiesiems padovanos arnotus (mišiose kunigo dėvimus rūbus) ir tabernakulį (talpyklą, kurioje laikoma ostijos), Karmėlavos klebonas – altorių ir žvakides.

„Pirmiausia reikės išvalyti griuvėsius. Netoli yra apleistas vikariato pastatas, jei rajono valdžia leis, sukežusį pastatą būtų galima griauti ir jo vietoje statyti koplyčią“, - pakalbėjęs su Balbieriškio klebonu pasakojo į pagalbą atskubėjęs kunigas.

Išgelbėjo aplinkinius namus

Supleškėjusius maldos namus supa vienas šalia kito stovintys mediniai namai.

„Tik dėl laimingo atsitiktinumo, išvengta baisios nelaimės. Patikėkite, nuo bažnyčios galėjo užsidegti ne vienas namas, o ką jau kalbėti apie žmonių aukas. Baisu net pagalvoti, kas galėjo nutikti, jeigu naktį būtų pakilęs vėjas ir dideles, maždaug kaštono dydžio, žarijas išnešiojęs po miestelį“, - lrytas.lt žurnalistui sakė ugniagesiai-gelbėtojai.

Vietos gyventojai gaivališką ugnies šėlsmą prisimena su siaubu. Žmonės iki šiol negali atsigauti nuo patirto šoko, sako, jog tik Dievo apvaizda padėjo išsaugoti šalia esančius statinius, o tai, kad per milžinišką gaisrą niekas nežuvo – vadina tikru stebuklu.

„Gaisro pašvaistė nutvieskė visą miestelį, buvo baisus košmaras. Bažnyčia degė atvira liepsna, milžiniškas ugnies stulpas į dangų šovė dešimtis metrų“, - pasakojo balbieriškiečiai.

Iš miego pabudę miestelio gyventojai puolė prie liepsnojančių maldos namų, o kiti gelbėti savo turto.

„Matėme, kaip į dangų šauna milžiniškas ugnies stulpas, kaip susmenga bažnyčios bokštai“, - sakė kitoje gatvės pusėje gyvenantys žmonės.

Iš dangaus krentant už kaštonus didesnėms žarijoms, pavojus kilo šalia esantiems medinukams. Žmonės pasakojo, jog dideli, daugiau nei dešimties centimetrų ilgio rusenantys nuodėguliai krito net už kelių dešimčių metrų.

„Saugojome savo namelius, baisu net pagalvoti kas galėjo nutikti. Mano kieme keli dideli nuodėguliai nukrito, juos trypiau, laisčiau vandeniu. Kaimynės kieme degantis pagalys iš dangaus nukrito“, - pasakojo maždaug trijų šimtų metrų atstumu nuo bažnyčios gyvenanti Irena Leonavičienė.

Gaivališką ugnies šėlsmą tramdę ugniagesiai pasakojo, kad pagrindinis jų tikslas buvo išgelbėti šalia esančius namus. Sutramdyti kilusį gaisrą, kai medinė bažnyčia jau degė atvira liepsna, nebuvo jokių galimybių.

Ugniagesiai vandeniu liejo mažiausiai penkių šalia esančių medinių namų sienas bei stogus. Jiems pavyko iš šalia esančio Peršėkės upelio atvesti magistralinę vandens tiekimo liniją.

Gaisravietės vietoje dirba iš Vilniaus atvykę Gaisrinių tyrimų centro ekspertai, bando nustatyti, nuo ko kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, padegimo versija atmetama. Spėjama, kad nelaimė galėjo įvykti dėl gedimo elektros instaliacijoje.

Į nelaimės vietą atvykę dvasininkai patvirtino, jog sudegusioje bažnyčioje priešgaisrinė signalizacija nebuvo įrengta.

Pamaldos vyks bendruomenės namuose

Seniūnijos teritorijoje gyvena per 3 tūkst. gyventojų, pačiame Balbieriškyje – kone 2 tūkstančiai. Paklausta, kiek jų buvo praktikuojantys katalikai ir lankėsi mišiose, laikinai seniūno pareigas einanti I.Stasytienė negalėjo pasakyti. „Žmonės lankė bažnyčią. Sekmadieniais ji būdavo pilna“, - tikino ji.

Ji nežinojo, ar miestelėnai rinks pinigus bažnyčiai atstatyti. Moteris aiškino, kad bendruomenė spręs ką daryti – negyvens be bažnyčios.

Sekmadienio mišioms, kitoms pamaldoms tikintieji kol kas galės naudotis bendruomenės namais. „Rasim vietą, čia ne problema, viskas vyks“, - žadėjo I.Stasytienė.

Klebonas R.Veprauskas sakė, kad ketvirtadienį į Balbieriškį mišių aukoti atvyks pats Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Anot dvasininko, malda padės nusiraminti ir suvienys sukrėstą bendruomenę.

Pražuvo paveldo vertybės

Į Balbieriškį, kur iki pamatų sudegė medinė miestelio bažnyčia, ketvirtadienio rytą atvyko ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovai.

Nors bažnyčia nebuvo pripažinta valstybės saugomu objektu, tačiau joje buvo nemažai vertingų relikvijų.

Pasak vyriausiosios valstybinės inspektorės Astos Naureckaitės, liepsnose žuvo XVIII, XIX amžiaus paveikslai, labai vertingi altoriai bei ypač vertingi valstybės saugomi vargonai.

„Tai labai didelė netektis, praradome ypač vertingus objektus“, - konstatavo paveldosaugininkė.

Pasak specialistės, per gaisrą pražuvo ypač daug valstybės saugotų vertybių: 14 stacijų, 2 skulptūros, altorėlis, 4 paveikslai bei altoriai.

Ypač didelė netektis – liepsnose pražuvę 1802 metais įrengti vargonai. Pasak A.Naureckaitės, tai garsaus meistro Juozapo Radavičiaus kūrinys. Jo pastatytų vargonų šalyje yra likę vos keli, vieni jų yra Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, kiti gaudžia Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Supleškėjusi Balbieriškio bažnyčia statyta XIX amžiuje, tačiau jos istorija mena kur kas ankstesnius laikus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.