Mergina naktį sukarščiavo, kreipėsi į medikus. Žvėryno infekcinėje ligoninėje jai diagnozuota meningokokinė infekcija. Rugpjūčio 13 d. apie 15 valandą studentės gyvybė užgeso.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras portalui lrytas.lt patvirtino informaciją apie studentės mirtį, bet konkretų atvejį komentuoti atsisakė.
Žvėryno infekcinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Vida Gulbinienė sakė, kad studentei buvo diagnozuota B grupės meningokokinė infekcija - nuo šio tipo skiepų nėra, tad vakcina nebūtų galėjusi merginos apsaugoti.
„Pasakyti kur ji užsikrėtė negaliu. Lietuvoje mes turime B grupės meningokoko susirgimus. Kitose šalyse taip pat vyrauja šio tipo infekcija. Mergina tikrai negalėjo apsisaugoti, nes nuo B tipo meningokoko nėra skiepų. Nuo C tipo meningokoko skiepai yra. Be to, šios merginos imunitetas buvo silpnas, nes viskas įvyko labai greitai“, – sakė V.Gulbinienė.
Gydytoja pasakojo, kad mergina sirguliavo jau sekmadienį: „Pati ji buvo būsimoji medikė, reiškia tikrai buvo labai blogai, jog kvietė greitąją pagalbą ir atvažiavo čia. Ligos eiga vystėsi tiesiog akyse, merginai prasidėjo bėrimai. Pas mus ji atvažiavo naktį iš pirmadienio į antradienį. Atvyko 3 val. 20 minučių, o mirė po dvylikos valandų – apie 15 valandą“.
Kraujo mėginiai išsiųsti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Ten bus patikslinta infekcijos grupė ir pogrupis. Kai kurie pogrupiai vyrauja tik tam tikrose šalyse, tai padėtų sužinoti kur mergina tiksliai užsikrėtė. Žvėryno ligoninės direktoriaus pavaduoja V.Gulbinienė teigė, kad sunku pasakyti kur ji užsikrėtė, juolab, kad pacientė buvo labai nusilpusi: „Tikėtina, kad ji užsikrėtė kelionės metu, vis dėlto ten prabuvo savaitę. Mes dar galvojome, kad ji galėjo turėti tą infekciją anksčiau. O gal jos draugė nešiojo? Kelionės metu galėjo pasikeisti jos imuniteto atsparumas. Atkreipėme dėmesį, kad mes niekada neturėjome paciento su tokiu mažu kiekiu leukocitų. Ir tai nebuvo meningokoko pasekmė. Leukocitų kiekis nesiekė net apatinės normos – organizmas neturėjo kuo gintis“. Sunkiai serganti mergina į ligoninę atvyko su drauge. Jos kartu leido laiką užsienyje. Studentės bičiulė skundėsi gerklės skausmu - tai vienas iš meningokokinės infekcijos sukeltų simptomų. Jos draugei buvo suteikta pagalba, jai kiti klastingos ligos simptomai nepasireiškė.
Skiepai - yra, galimybės pasisikiepyti - ne
„Europoje, kaip ir Lietuvoje vyrauja B ir C serogrupės meningokokai, serogrupė A ir C paplitusi Azijoje ir Afrikoje. Keliaujantiems į rizikos šalis rekomenduojama pasiskiepyti meningokoko A ir C vakcina. Nors jau sukurta meningokokinės infekcijos B serogrupės vakcina, tačiau kol kas Europoje ja pasiskiepyti nėra galimybės“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė. ULAC duomenimis, iš viso šiais metais užregistruoti 56 susirgimo atvejai. Aštuonis žmonės mirė. 2012 m. per visus metus užregistruoti 83 infekcijos atvejai, iš jų – 9 mirties atvejai. Mirusiųjų šiais metais amžiaus vidurkis – 34 metai. Visų mirusiųjų skiepijimo būklė nežinoma arba kiek žinoma, tai neskiepyti asmenys. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar sveikas bakterijų nešiotojas. Iš užsikrėtusių meningokokais žmonių tik 1 – 3 proc. suserga sunkia forma, 10 – 30 proc. – lengva forma. Apie 70 – 80 proc. lieka bakterijų nešiotojai ir jiems susidaro kelerius metus išliekantis imunitetas. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo trunka apie 5 dienas, rečiau iki 10 dienų.
Karščiavimas ir bėrimai
Meningokokinė infekcija – ūmi užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, galimas kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas, odos bėrimas.
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas – Vekselbaumo meningokokas. Jis neatsparus išorinės aplinkos poveikiui, todėl greitai žūsta. Tai lemia, kad netaikomi reikalavimai privalomam aplinkos kenksmingumo pašalinimui – dezinfekcijai. „Atsinešti“ meningokoko ant drabužių, knygų ar kitų daiktų paviršių - neįmanoma.
Jei žmogui buvo iškilusi grėsmė užsikrėsti meningokokine infekcija, savijautą būtina stebėti nuo 2 iki 10 dienų, nes tiek trunka jos inkubacinis periodas.
Infekcijos šaltiniu gali būti meningokokine infekcija užsikrėtę arba sveiki žmonės, kurių nosiaryklėje yra meningokokinės infekcijos sukėlėjų.
Ši infekcija perduodama oro-lašeliniu būdu. Sukėlėjas kartu su nosiaryklės gleivių dalelėmis išsisklaido ore ir patenka į sveiko imlaus žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, įsiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir limfa pasiekia smegenų dangalus.
Ankstyvieji ligos požymiai – temperatūra gali siekti 41 laipsnį, labai skauda galvą, ligonis vemia, tampa vangus.Kai kuriems ligoniams pasireiškia nosiaryklės katariniai pakitimai, jautrumas šviesai ir triukšmui.
Jau po 20–30 valandų nuo susirgimo pradžios tampa akivaizdu, kad pakenkta nervų sistemai – atsiranda sprando raumenų rigidiškumas, ligonis pats negali smakru pasiekti krūtinės. Ypatingas požymis – odos bėrimas nuo smulkių hemoraginių elementų, primenančių segtuko įdūrimus, iki stambių raudonų žvaigždžių formos dėmių.
Esant tokiems susirgimo požymiams, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Meningokokinė infekcija gydoma specialiais antibiotikais.
Keliaujantiems į užsienio šalis rekomenduojama pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų. Pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos reikalauja Saudo Arabija.
