Matė baimę vyro akyse
Į stipriai banguojančią jūrą sutuoktiniai Igoris Sapagovas ir Marija žengė kartu, Igoris laikė žmonos ranką – kad jai nieko nenutiktų. Nė vienas jų nenujautė artėjančios nelaimės. Netoli nuo kranto juos pačiupo banga. Marija atsimena, kaip juodu susikibę už rankų pursluose blaškėsi keliolika minučių.
Galiausiai vyras suprato, kad išsigelbėti nepavyks. Jis rusiškai nusikeikė ir stumtelėjo žmoną link kranto. Marijai ramybės neduoda paskutinės vyro gyvenimo akimirkos. Niekada anksčiau mylimojo akyse ji nematė tokios baimės. Vyras suprato, kad žus.
Mariją iš šėlstančios jūros ištraukė gelbėtojas. Igorio gyvybę nusinešė bangos. Jei ne ilgai lauktas jų kūdikis, kurio gimtadienis – kitą dieną po vyro žūties, Marija sakosi, jog nebūtų tarp gyvųjų.
„Rugpjūčio 14 d. atvažiavom į Klaipėdą. Oras buvo labai blogas. Kitą dieną keliavom į Šventąją, kur išsinuomojom butą. Rugpjūčio 15 dieną 12 val. nuėjom į kavinę, paskui – į paplūdimį. Vaiką palikom kopose su močiute, mano motina“, - kaip iš kokio protokolo nelaimės paženklintas dienas atkūrė pašnekovė.
Tądien pajūryje pūtė stiprus vėjas. Dėl to pora paliko vaiką su močiute kopose – kad berniukas nesušaltų.
„Persirengėm, mamai pasakėm, kad greitai grįšim, tada ji galės nueiti, nusimaudyti“, - pasakojo 33-erių vilnietė. Matydami, kad jūra nerami, poilsiautojai specialiai maudytis ėjo prie gelbėtojų bokštelio. „Igoris po vaiko gimimo tapo labai atsakingas“, - pasirinkimą aiškino našlė.
Jiedu aiškiai matė, kad kabėjo geltona vėliava.
Paskutinis žodis – rusiškas keiksmas
Marija antrą kartą savo gyvenime buvo prie jūros. Lipant į vandenį Igoris paėmė žmonos ranką. „Aš tave prižiūrėsiu“, - pasakė.
„Bijojo, kad nieko neatsitiktų“, - prisiminė moteris.
Jie nėjo toli nuo kranto. Kai vanduo siekė Igorio bambą, juos abu pagriebė didelė banga ir nunešė į jūrą.
„10-15 minučių bandėm plaukti į krantą. Jis mane laikė už rankos, kėlė į vandens paviršių. Bandėm šaukti, rėkti, niekas mūsų negirdėjo“, - sakė velionio žmona.
Moteris niekada nepamirš paskutinio vyro žvilgsnio. „Pamačiau jo akyse baimę. Jis niekada nieko nebijojo. Pirmą kartą jo akyse pamačiau baimę. Pasakė rusiškai „P****c“. Pastūmė mane link kranto ir paleido mano ranką.
Bangos besimuistantį vilnietį ėmė nešti į jūrą. Vyro neišgelbėjo net geri plaukimo įgūdžiai.
„Aš dar bandžiau plaukti. Tris kartus iš eilės mane bloškė atgal. Kai bloškė mane atgal, mačiau, kad jis dar plaukė, bet jį nešė banga. Paskui pajutau, kad kažkas mane traukia“, - tragedijos detales atkūrė Marija.
Ją į krantą ištempė gelbėtojas. „Tai buvo 17-18 metų vaikinas, labai jaunas. Sakau: „Gelbėkit mano vyrą, neša jį link molo“. Blaškiausi, rėkiau, laksčiau. Tas vaikinas bandė lipti į vandenį. Paskui vėl išlipo ir pradėjo rėkti: „Vyras vandenyje“, - prisiminė velionio žmona.
Prie jos priėjo viena pažįstama. Marija dėl šoko jos neatpažino. „Ji kalbėjo su manimi. Tik paskui man atėjo į galvą, kad čia Lena. Ji viską matė“, - pasakojo Marija.
Nors žiniasklaidoje skelbta, kad ištrauktą moterį išvežė į ligoninę, taip nebuvo. „Manęs niekas nevežė į ligoninę. Greitoji pagalba man suleido raminamųjų. Blaškiausi, rėkiau, žviegiau“, - dėstė vilnietė.
Aplinkiniai ėmė klausinėti, ar moteris viena. Sužinoję, kad kopose laukia jos motina, rado ją ir pranešė apie nelaimę. Kūdikį močiutė paliko prižiūrėti kitiems, pati atėjo raminti dukros.
Pyksta ant gelbėtojų
„Dabar truputį atsigavau, bet iki galo gal niekada gyvenime neatsigausiu“, - spėjo pašnekovė.
Ją kankina klausimas, kodėl gelbėtojai nesakė tiesos. „Kodėl gelbėtojai melavo? Kad maudėmės draudžiamoje vietoje, kad kabėjo raudona vėliava, kad patys į mirties gniaužtus lipom, kad man 33 metai, kad vaikas ant kranto buvo, kad jie padarė viską, kad išgelbėtų vyrą? Kam meluoti?“ - apmaudavo našlė.
Pažįstami vėliau paskaitę žiniasklaidą sakė, kad dėl nelaimės kalti patys nukentėjusieji. „Bet juk ne taip buvo. Mes matėm, kad jūra banguota, bet ėjom negiliai, be to, kabėjo geltona vėliava. Mes nebuvom draudžiamoje vietoje. Mums pažįstami aiškino, kad mus vijo gelbėtojai. Niekas mūsų nevijo. Parodykit man tą gelbėtoją, kuris mus vijo“, - aiškino moteris.
Ji ir su melo detektoriumi sutiko būti tikrinama, kad tik išaiškėtų tiesa.
Svarbiausia moteriai, kad kitiems nenutiktų panašių nelaimių. „Neskambinčiau jums, jei būtų viskas teisybė parašyta, jei patys būtume kalti. Bet kai taip sakoma, tai sunkiausia. Ne dėl savęs skambinu, dėl kitų žmonių“, - aiškino vilnietė.
Moteris neseniai kreipėsi į prokuratūrą, laiške paklausė, kodėl jos vyrui nebuvo suteikta pagalba. „Dar atsakymo negavau. Bandau rasti teisybę. Nežinau, ar ji Lietuvoje yra“, - nevilties kupinu balsu kalbėjo našlė.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
„Susipažinom labai gražiai“, - kaip prasidėjo Igorio ir Marijos draugystė, prisiminė vilnietė. Jis – pirmas jos vaikinas. „Mano pirmas ir paskutinis mylimasis“, - sakė našlė. Moteriai šiuo metu 27-eri.
Jie įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. „Niekada nė blogo žodžio nepasakė, niekada rankos nebuvo pakėlęs, visada paklausdavo, kaip jaučiuosi. Auksinis žmogus“, - velionį gyrė žmona.
Jiedu susipažino Vilniuje, jis buvo neseniai atvažiavęs iš Zarasų, sostinėje buvo radęs darbą, nusipirkęs sodą su draugu. Marijai tuo metu buvo 17 metų, ji mokėsi mokykloje.
„Jis sėdėdavo su manimi prie knygų. Jo dėka išlaikiau egzaminus“, - geru žodžiu 12 metų vyresnį savo vyrą minėjo Marija.
Ramina 3 tabletės per dieną
Po vyro mirties moteris niekaip neranda ramybės. „Lankausi pas gydytoją, geriu antidepresantus. Niekur neišeinu. Jei ne kūdikis, tai ir manęs jau seniai nebūtų“, - sakė pašnekovė.
Be vyro ji neįsivaizduoja savo gyvenimo. „Be šito žmogaus man gyvenimo nėra. Man jo trūksta. Vakare atsisėdu, kai vaikas užmiega, ir laukiu, kada jis grįš. Mes 10 metų kartu. 7 metus bandėme susilaukti vaikelio“, - nerimo našlė.
Nelaimės akimirką ji gailėjosi, kodėl nenuskendo kartu su Igoriu. „Man gyvenimas – tai pragaras. Man prieš akis jo baimė, kaip mes skendom. Vaikštau, su žmonėmis šneku, o smegenyse kviečiu jo vardą. Nežinau, ar atsigausiu“, - atsidūsėjo gedinti vilnietė.
Pakenčiamą nuotaiką palaiko trys tabletės per dieną. Jas moteris turi išgerti iki 18 val. Kai vaistai nustoja veikti, darosi nepakeliama. „Paprašiau gydytojo tokių vaistų, kad būčiau sąmoninga. Juk reikia prižiūrėti sūnų. Bijau, kad neišprotėčiau“, - guodėsi moteris.
Prižiūrėti 9 mėnesių kūdikį Marijai padeda jos motina.
Skendo 12 žmonių
Gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas jau anksčiau portalui lrytas.lt komentavo, kodėl gelbėtojai galėjo paskleisti netikslią informaciją.
„Gal Kazlauskas (Šventosios gelbėjimo stoties vyriausiasis gelbėtojas. - Red.) kalbėdamas susipainiojo? Netikiu, kad jis sąmoningai melavo. Ta diena buvo kupina streso ir įtampos. Tą dieną Palangoje ir Šventojoje skendo 12 žmonių – septyni Šventojoje ir penki Palangoje. Buvo baisi diena, gelbėtojai patyrė labai daug streso.
Be to, mes per dieną galime vėliavas keisti keturis ir daugiau kartų. Gelbėtojas galėjo iš susijaudinimo pasakyti, kad raudona vėliava buvo pakelta. Arba žurnalistas ne taip suprato.
Esmė – ne vėliava. Žmogaus neatgaivinsi. Labai skaudi ta nelaimė. Gelbėtojai gelbėjo abu skęstančius žmones. Pirmiausia puolė gelbėti moterį, o paskui ieškojo vyro. Jie skendo dviese. Gelbėtojai pirmiausia gelbsti tą žmogų, kurį didžiausia tikimybė išgelbėti.
Deja, vyrą jau buvo nunešusios srovės“, - kalbėjo J.Pirožnikas.
