„Ji sirgo ir užgeso. Mirė nuo kraujo užkrėtimo, galiu tik tiek pasakyti“, - sakė velionės duktė.
Šeimai baisiausia, kad liga nebuvo panaši į mirtiną. „Galvojom, kad paprastas susirgimas – sloga, temperatūra. Žmogus nežino tų dalykų. O čia gaunasi, kad sepsis – kraujo užkrėtimas“, - pasakojo A.Burneikienės vyras Večiaslavas.
Jis praėjusį savaitgalį, kai moters sveikata blogėjo, praleido su žmona namuose. Pirmadienį ji buvo išvežta į Santariškių klinikas. Kai greitoji vežė A.Burneikienę į ligoninę, vyras važiavo kartu.
„Skaudėjo ranką ir dėl to skambino (į greitąją pagalbą. - Red.). Jau kada pradėjo skaudėti ranką, buvo vėlu. Jei būtumėm žinoję, seniai galima buvo diagnozuoti. Straipsnis vieno iš profesorių yra parašytas, nurodo, kaip viskas būna. Žmonės laiku nesikreipia į gydytojus ir jie nesugebėjo išgelbėti“, - svarstė V.Burneika.
Norėjo sveikatos bėdas laikyti paslaptyje?
Moters bendradarbiai tikino apie A.Burneikienės sveikatą žinantys tiek, kiek jiems pranešė artimieji. „Kontrolierė buvo pasirašiusi lapą neteikti informacijos apie savo sveikatą. Net, kiek žinau, šeimos nariams nebuvo galima gauti informacijos. Bent jau taip ji pati sakydavo, kad nėra ko niekam ten žinoti ir nervintis dėl sveikatos“, - kalbėjo kontrolierės patarėja Laima Vengalė.
Reanimacijos skyrius jiems neteikė informacijos apie viršininkės sveikatos būklę. „Ji tas visas dienas prabuvo reanimacijoje. Paskui žinojome tiek, kiek pasakė vyras ir dukra, kad tai buvo kraujo užkrėtimas“, - aiškino patarėja.
Nepatikrintais jos duomenimis, gangrenavo kairioji A.Burneikienės ranka. Dešinę prieš tris savaites moteris buvo susilaužiusi ties riešu.
„Per pietų pertrauką ji ėjo susitikti su klientu ir krito. Jai per riešą lūžo dešinė ranka. Ligoninėje ją išoperavo. Viskas buvo tvarkoje. Nuo ko šitas atsirado, nuo ko gangrena, visai į kitą ranką perėjo, neaišku“, - sakė L.Vengalė.
Paklaustas, ar žmona buvo išreiškusi valią, kad artimiesiems nebūtų teikiama informacija apie jos sveikatą, vyras sutriko. „Nežinau... kas... Nežinau, negaliu pasakyti“, - nebuvo tikras jis. Patikslinus klausimą, ar gydytojai nieko neslėpė nuo jo apie žmonos būklę, jis atsakė: „Aišku ne, kaip jūs galvojate...“
Paprašytas patvirtinti ar paneigti kalbas, kad A.Burneikienė sirgo kepenų ciroze, jis leido suprasti, kad nieko apie tai nežino: „Aš – ne medikas.“ V.Burneika tik užsiminė, kad jo žmona turėjo problemų su skrandžiu.
Į klausimą, ar A.Burneikienė neturėjo problemų su alkoholiu, jis trumpai atsakė: „Ne.“
Šeštadienį moteris bus pašarvota Viršuliškėse įsikūrusiuose laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“. Sekmadienį 14 val. planuojama laidoti A.Burneikienės palaikus Antakalnio kapinėse.
Miršta 60 proc. pacientų
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų III reanimacijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Mindaugas Šerpytis sakė, kad sepsis lengvai gali būti supainiojamas su paprastu peršalimu.
„Atpažinti sepsį labai sunku. Gal peršalimas, gal gripas – požymiai tokie patys kaip karščiavimo, infekcijos. Nėra tik sepsiui būdingų požymių“, - aiškino gydytojas.
Jei gydoma liga nesitraukia, blogėja bendra savijauta, žmogus turi kreiptis pagalbos.
„Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kuo anksčiau pradedamas gydymas. Su kiekviena prarasta valanda infekcija pažeidžia vidaus organus. Kai gauname pacientus su pažeistais organais, reikia labai brangių priemonių ir visos komandos profesionalų“, - sakė M.Šerpytis.
Jis aiškino, kad sepsis išsivysto, kai yra nusilpusi imuninė sistema.
„Imuninė sistema būna nuvarginta, dėl to nėra pajėgi kovoti su infekcija. Jautriausi sepsiui – žmonės sergantys ligomis ir vartojantys vaistus, kurie slopina imunitetą. Gripo metu padidėja sepsio rizika, nes organizmas būna nusilpęs. Imuninė sistema kovojant su sepsiu labai svarbi“, - sakė M.Šerpytis.
Gydytojo teigimu, sepsio atveju gangrenuoja galūnės. Sepsis pažeidžia širdies kraujagysles, jos nebenuneša į galūnes deguonies ir maisto medžiagų, ląstelės žūsta.
Anot M.Šerpyčio, sepsis pasaulyje – viena pagrindinių mirties priežasčių. Nuo sunkaus sepsio ar sepsinio šoko miršta apie 60 proc. šia liga susirgusių žmonių. Daugiausia sepsiu užsikrečia besivystančių šalių gyventojai. Tai lemia prasta mityba, higiena, nepakankama sveikatos priežiūra.
Lietuvoje mirusių nuo sepsio skaičius nėra aiškus. „Sepsį koduodavome kaip ligos komplikaciją. Jei ligoniui ūminis apendicitas ir išsivysto sepsis, tai pagrindinė liga – apendicitas. Statistika mato ligonį kaip mirusį nuo apendicito. Dabar šis kodavimas keičiasi visame pasaulyje. Pamatysime tikslesnius skaičius“, - sakė gydytojas.
Išsivysčiusiose šalyse ši liga taip pat dažna. Susirgimo priežastys – įvairios. M.Šerpytis pasakojo, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, daugėja senų žmonių, jie imlesni infekcijoms. Pagerėjo vėžio ligonių gydymas, o jie vartoja vaistus, kurie slopina imunitetą, tad dažniau tampa sepsio aukomis. Vis daugiau žmonių išgyvena su lėtinėmis ligomis, jie – taip pat lengviau pažeidžiami.
Be to, bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Tai – viena iš daugybės sepsio dažnėjimo priežasčių.
