Jis su komanda ruošėsi Regionų krepšinio lygos rungtynėms. Tačiau treniruotėje 196 cm ūgio puolėjui staiga sušlubavo sveikata ir jis sukniubo. Draugai, treneris puolė gelbėti, iškvietė medikus. Šie krepšininką išvežė į ligoninę, bet jokios pastangos neprivertė plakti pakruojiečio širdies. Gedulingoje, net keletą kilometrų nusidriekusios automobilių virtinės priekyje - garbės palyda – žybčiojančiais mėlynais švyturėliais Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis.
„Vis dar pamenu, kaip penktoje klasėje su draugais bėgdavai pasitikti ateinančios į mokyklą manęs. Paskutinį kartą susitikome šią vasarą, po dešimties mokyklos baigimo metų. Tu vartei albumų nuotraukas, menančiais vaikystę, ieškojai savęs.
Džiaugiausi, jog neišsiblaškėte po pasaulį, likote gimtinėje. Gera buvo žinoti, jog garbingai saugai mūsų miestą, tiesi pagalbos ranką nelaimėse ištiktiesiems. Už tavo jaunatviškų pečių visiems buvo ramu. Tavo netektis – rūsti pamoka gyviesiems,- žmogau dažniau sustok – rūpinkis sveikata, gyvenimas toks trumpas! Atleisk, kad to neišmokiau tavęs. Kalbėsime mintimis - būtuoju laiku, glausimės prie tavo jaunystės prasmingo gyvenimo, kaip ir tavo tėveliai, brolis, sesuo, draugė“,- prie kapo duobės „sudie“ tarė velionio klasės auklėtoja, „Atžalyno“ gimnazijos pedagogė Valda Juknienė.
„Didžiausia jo svajonė - tapti tarptautinio pagalbos būrio nariu, liks neįgyvendinta. Laikas nenusineš užmarštin Egidijaus atminimo, liko gerumo tiltas, jungiantis jį mylėjusius žmones“,- bendradarbio netekties skaudulius atsisveikinime išsakė Pakruojo PGT viršininkas Darius Motiekaitis.
Aktyvaus, energingo, atsakingo, komandos kapitono ir gero žmogaus Egidijaus Kuko amžinojo poilsio vietą Linksmučiuose apdengė gėlės, sužibo atminimo žvakelės.
