Pavasarinė beprotybė: Vilniaus r. sudeginta 10 tūkst. arų žolės

Kasmetinė pavasarinė beprotybė pamažu įsibėgėja. Pastaruoju metu ugniagesiai su kiekviena diena vis dažniau važiuoja gesinti degančios pernykštės žolės. Iki šiol liepsnodavo gana maži plotai. Tačiau antradienį vakare Vilniaus rajone ugnis jau nusiaubė didžiulę teritoriją – išdegė apie 10 tūkst. arų sausos pernykštės žolės

Antradienį prie Vilniaus išdegė 10 tūkst. arų pernykštės žolės.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Antradienį prie Vilniaus išdegė 10 tūkst. arų pernykštės žolės.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Vaitkevičius

Mar 4, 2014, 10:00 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 5:27 PM

Kaip lrytas.lt sužinojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje, Vilniaus rajone, greta Dambriškių kaimo degančios sausos žolės ugniagesiai gesinti išvyko apie 19 val. 10 min. Darbus gelbėtojai baigė tik 20 val. 59 min.

Iš viso antradienio vakarą greta Dambriškių išdegė apie 10 tūkst. arų sausos pernykštės žolės.

Tai nebuvo vienintelis žolės gaisras greta Vilniaus. Smulkesnių gaisrų buvo ir kitose vietose.

Šiais metais (iki antradienio ryto) ugniagesiai jau užfiksavo 227 gaisrus atvirose teritorijose, vien praėjusią parą jų buvo 28.

Ugniagesiai primena, kad nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių. Prieš kelerius metus Vilniaus rajone nuo degančios žolės užsiliepsnojo ir sudegė pusė kaimo.

Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jų gesinimui išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų – juk per dieną kartais tenka vykti gesinti net ne dešimtis, o šimtus tokių gaisrų. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Gelbėtojai primena, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, esant žolės deginimo atvejams, gali taikyti sankcijas išmokant paramą.

Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys įstatymų numatyta tvarka gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.