„Vyksta gesinimas, situacija nepablogėjo, nors pakilo vėjelis. Negalima palikti rusenančių senų židinių, o privažiuoti iki jų reikia tam tikros technikos. Todėl kviečiame papildomai“, - sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis.
Kaip lrytas.lt sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius, prašymas atsiųsti papildomą pastiprinimą nereiškia, kad situacija pablogėjo.
„Sąlyginai oro sąlygos neprastos. Tai, ką atkovosime šiandien, nereikės daryti kitas tris dienas. Situacija stabili. Tačiau norime apsidrausti, kad ji nepablogės, todėl ir prašome pastiprinimo“, - teigė D.Gurevičius.
Padėti gesinti Kuršių Nerijoje ties Alksnynės kontrolės postu kilusį gaisrą papildomai skirta 30 Lietuvos karių. Dar vieno Klaipėdoje dislokuoto Lietuvos kariuomenės padalinio – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės – kariai į pagalbą išskubėjo gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašymą.
Dabar gaisrui malšinti skirta 90 Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karių ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula.
Gaisro vietoje pakaitomis nuo balandžio 25 d. dirba po 30 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių.
Ankstų šeštadienio rytą į orą pakilo Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis, kuris pila vandenį iš viršaus, vėliau prie jo prisijungė į pagalbą iš Latvijos atsiųstas sraigtasparnis.
Tikimąsi, kad dar šeštadienį iki vakaro gali pavykti lokalizuoti gaisrą. Gaisrą gesina per 100 žmonių - apie 70 ugniagesių, 50 karių, taip pat padės miškininkai.
Naujausiais duomenimis, ugnis palietė apie 120 hektarus miško.
Gaisras Kuršių nerijoje kilo apie vidurdienį penktadienį. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis, ji nėra atšaukta.
Svarstoma, kad gaisrą galėjo sukelti numesta nuorūka.
Didelis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Jį gesino per 1460 žmonių.
