Per dešimt mėnesių Vilniuje įvyko 15 avarijų, nusinešusių žmonių gyvybę. Būta savaičių, kai žuvo net po tris žmones.
Kas Vilniuje negerai, kad gatvėse tiek mirčių?
Gal jos blogai apšviestos? O galbūt perėjos įrengtos netinkamose vietose? Ar tiesiog per mažai mieste automobilių greitį mažinančių kalnelių?
Telefonas – lyg alkoholis
Vilniaus kelių policijos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius įsitikinęs, jog rimčiausia problema – ne tamsios gatvės ir sudėtingos sankryžos, o tai, ko neįmanoma įtraukti į Kelių eismo taisykles.
„Prie vairo sėdantiems žmonėms šiandien vairavimas yra tapęs ne pagrindiniu užsiėmimu, o tik papildoma funkcija.
Jų mintys ir dėmesys yra kažkur kitur“, – pastebėjo A.Bacevičius.
Avarijas tiriantys pareigūnai neabejoja, kad vairuotojus labiausiai blaško emocingas bendravimas su keleiviais ir pokalbiai telefonu.
A.Bacevičius įsitikinęs, jog net laisvų rankų įrangą turinčiam vairuotojui pokalbis telefonu svarbesnis už tai, kas vyksta gatvėje.
Statistika rodo, jog vairuotojai, kalbantys mobiliuoju telefonu, keturis kartus dažniau patenka į avarijas ir vairuoja taip pat neprognozuojamai kaip ir tie, kurių organizme aptinkama 0,8 promilės alkoholio.
Tą patį pareigūnai gali pasakyti ir apie pėsčiuosius. Kelių policijos patruliai pastebėjo, jog į pokalbius įsijautę pėstieji žengia per gatvę, bet aplink nemato nieko.
Sumaištį kelia naujokai
A.Bacevičius patarė gatvėse nebandyti įrodinėti savo tiesos – bėgti per perėją prieš pat atvažiuojantį automobilį ar nestabtelėti važiuojant pagrindiniu keliu: „Juk svarbiausia – pasiekti tikslą. Jei pasinaudojęs savo teise gulėsi ligoninėje, kokia tos teisės prasmė?“ Pareigūnų nestebina, kad spalio viduryje, kai buvo puikūs orai, per savaitę žuvo trys pėsčiosios.
Skaudžių avarijų kasmet padaugėja rudens ir pavasario pradžioje.
„Rudenį į Vilnių suvažiuoja daug studentų, darbą sostinėje pradedančių žmonių iš kitų miestų. Jie yra neįpratę prie intensyvaus eismo“, – pažymėjo A.Bacevičius.
Pavasarį į gatves išvažiuoja nemažai vairuotojų, kurie žiemą naudojasi viešuoju transportu ir vairavimo įgūdžius būna kiek primiršę.
Avarijoms įtakos turi ir orų sąlygos.
Daugiau nei pusę metų vilniečiai į darbą išvažiuoja ir grįžta tamsiuoju paros metu. Rytinės ir vakarinės automobilių spūstys prasideda tamsoje.
Siūlo naikinti perėjas
Ketvirtadalis visų avarijų, kuriose nukentėjo žmonės, įvyksta pėsčiųjų perėjose. Šiemet iki spalio 1-osios Vilniaus policija jau užregistravo šimtą tokių avarijų.
Po devyniolikametės studentės žūties T.Narbuto gatvėje spalio viduryje saugaus eismo specialistai prakalbo apie tai, kad nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų visai neturėtų likti. Tačiau joms reikia sugalvoti alternatyvą.
„Negalima tiesiog imti ir panaikinti nesaugios perėjos. Jei netoli yra transporto stotelės ar gyvenamieji namai, gyventojams turi būti sudaryta galimybė teisėtai ir saugiai pereiti gatvę“, – sakė A.Bacevičius.
Būtina riboti greitį
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis įsitikinęs, kad nereguliuojamų perėjų gali likti, tačiau automobilių greitis prieš jas neturi būti didesnis nei 50 kilometrų per valandą.
„Tai būtina pasiekti greičio matuokliais ar kitomis priemonėmis. Jeigu greitis bus didesnis, yra didelė tikimybė, kad pėsčiasis bus partrenktas. Įrodyta, kad važiuojant 70–80 kilometrų per valandą greičiu neįmanoma sustoti prieš perėją vos pamačius pėsčiąjį“, – sakė ekspertas.
V.Pumputis prisiminė – T.Narbuto gatvės perėja saugaus eismo specialistų akiratyje buvo atsidūrusi prieš dvejus metus. Tuomet ekspertai sutartinai teigė, kad ši perėja netinkamai suprojektuota.
„Važiuojant T.Narbuto gatve į kalną leistinas greitis yra 60 kilometrų per valandą, tačiau iš tikrųjų visi važiuoja kur kas greičiau. Policininkai pastebi, kad kalno viršuje, kur ir yra minėta perėja, greitis siekia 70–80 kilometrų per valandą.
Vairuotojai dažnai važiuoja bendru srauto greičiu. Vienas stabteli, o kitas sekundei yra nukreipęs dėmesį ir nebespėja sustabdyti automobilio“, – aiškino V.Pumputis.
Ryškių spalvų neužtenka
Po kelių avarijų perėja T.Narbuto gatvėje, kur žuvo 19-metė, buvo geriau apšviesta, nudažyta raudonai, įrengti vairuotojus įspėjantys mirksintys skydai.
V.Pumputis teigė, jog buvo siūloma ties šia perėja įrengti šviesoforą. Buvo pasiūlymų ir pastatyti viaduką pėstiesiems, nes šalia yra gyvenamieji rajonai, kasdien ja eina daugybė pėsčiųjų.
Šią savaitę Vilniaus meras Artūras Zuokas galų gale prabilo apie projektuojamą pėsčiųjų viaduką šioje vietoje.
Geras apšvietimas – svarbu
Vilniaus savivaldybės atstovai tvirtina, jog perėjoms modernizuoti kasmet skiriama vis daugiau dėmesio. Šiais metais įrengta 12 iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, apšviestos 24 perėjos.
Kol per S.Batoro gatvę pėstieji eidavo tamsoje, joje įvykdavo daug nelaimių. Apšvietus kelias perėjas situacija pasikeitė.
Prie nereguliuojamų perėjų statomi kelio ženklai su ryškiais įspėjamaisiais geltonos spalvos skydais. Perėjose įrengta 10 saugumo salelių.
Eismo saugumo priemonėms Vilniaus savivaldybė šiemet skyrė papildomą milijoną litų. Finansavimas padidėjo nuo 4 iki 5 milijonų litų.
Matuokliai – lyg nematomi
Dar viena dažna skaudžių eismo nelaimių priežastis – viršytas greitis. Sostinėje veikia tik dalis iš gatvėse sumontuotų stacionarių greičio matuoklių, tačiau jų užfiksuojamas pažeidėjų skaičius stebina policijos pareigūnus. Policininkai neabejoja, kad dauguma vilniečių žino, kurie matuokliai veikia, tačiau taisykles pažeidinėja lyg tyčia.
„Tokie pažeidimai – dar vienas įrodymas, kad vairavimas vairuotojams nebėra pagrindinė veikla“, – pabrėžė A.Bacevičius.
Jei sudaužytų automobilių spidometrai įstringa ties leistino greičio riba, nelaimių priežastis tiriantys pareigūnai padaro vieną išvadą – toks greitis avariją sukėlusiam vairuotojui buvo nesaugus.
„Leistinas greitis nebūtinai yra saugus greitis. Jei leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu, tai tikrai nėra privaloma“, – priminė A.Bacevičius. Ši riba kiekvienam vairuotojui skirtinga. Tai priklauso nuo transporto priemonės, eismo sąlygų ir vairuotojo patirties.
Šiuo metu Vilniuje veikia 12 greičio matuoklių. Miesto savivaldybė jau yra paskelbusi konkursą įsigyti naujų prietaisų, kurie matuoja greitį ir fiksuoja maršrutinio transporto juostomis važiuojančius pažeidėjus.
Savivaldybės atstovų teigimu, kovai su Eismo taisyklių pažeidėjais planuojama panaudoti ir gatvėse įrengtas vaizdo stebėjimo kameras.
Pavojinga didelėse sankryžose
Skaudžių avarijų tyrimui vadovaujantis A.Bacevičius „Sostinei“ nurodė pavojingiausias Vilniaus gatves bei sankryžas ir jose įvykstančių avarijų priežastis. Tokią informaciją kelių policijos pareigūnai nuolat pateikia ir Vilniaus miesto savivaldybei. Jos specialistai sprendžia, kokie kelio ženklai, šviesoforai ar kitos priemonės galėtų šią situaciją pakeisti.
Daugiausia avarijų įvyksta didžiausiose sankryžose, kur transporto srautai kertasi daugiau nei iš dviejų pusių.
Molėtų plento ir Skersinės gatvės sankryžoje retai pasitaiko susidūrimų be nukentėjusiųjų. Šioje sankryžoje visos avarijos panašios. Molėtų plentu miesto link važiuojantys ir į kairę sukantys vairuotojai dažniausiai susiduria su tiesiai atvažiuojančiais arba iš Skersinės gatvės išsukančiais automobiliais.
Laisvės prospekto ir Buivydiškių gatvių sankryžoje avarijos įvyksta dėl didžiulio transporto ir pėsčiųjų srauto. Viešojo transporto stotelės įrengtos prie pat sankryžos, todėl pėstieji juda visomis kryptimis.
Kalvarijų, Kareivių ir Ozo gatvių sankryža – didžiausias viešojo transporto priemonių susikirtimo taškas. Daugybė keleivių persėda iš vieno autobuso į kitą ir turi pereiti į skirtingose sankryžos pusėse įrengtas stoteles.
Į avaringiausių miesto vietų sąrašą patenka dar dvi Žirmūnuose esančios vietos: Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryža bei nereguliuojama J.Kubiliaus ir P.Lukšio gatvių sankirta.
Atitvarus lengvai perlipa
Antakalnio gatvė nutiesta per patį gyvenamojo rajono centrą ir yra labai tankiai apgyvendinta. Iš abiejų pusių stovi daug daugiabučių namų. Šioje gatvėje įrengta daug nereguliuojamų perėjų, kuriomis pėstiesiems eiti rizikinga.
Apie Savanorių prospektą A.Bacevičius kalba kaip apie dvi gatves. Jo dalis nuo J.Basanavičiaus gatvės iki žiedo su Laisvės prospektu pavojingesnė pėstiesiems. Ten įrengta daug pėsčiųjų perėjų, tačiau pareigūnams ne kartą teko drausminti neleistinose vietose per gatvę į parduotuves traukiančius gyventojus.
Trakų link vedanti Savanorių prospekto dalis dėl didžiulio krovininių ir lengvųjų automobilių srauto pavojingesnė vairuotojams.
Tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams nesaugu ir Liepkalnio gatvėje. Dalis jos – tamsi zona, o aplink – tik pramonės objektai. Šioje gatvėje yra transporto stotelių ir pėsčiųjų perėjų, bet per jas eiti pavojinga. Dėl tamsos ir didelio judėjimo joje dažnai susiduria ir automobiliai.
Per kelis gyvenamuosius rajonus einančiame Laisvės prospekte šiuo metu rengiamos naujos tvorelės, kad pėstiesiems būtų kuo daugiau kliūčių neleistinose vietose perbėgti judrią gatvę. Anksčiau buvusius atitvarus pažeidėjai lengvai perlipdavo, o populiariausiose vietose išlaužydavo.
12
Tiek šiais metais Vilniuje įrengta iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, mažinančių automobilių greitį.
