Leisdamasis rogutėmis nuo naujojo kalno traumų patyrė jau ne vienas vaikas.
Panevėžietis Viktoras Trofimovas pasakojo, kad savaitgalį su dukra nusprendė išbandyti naująjį miesto kalną. Bet netrukus aštuonmetę teko vežti į ligoninės Priėmimo skyrių. Jai diagnozuotas kojos raiščių patempimas. Sužeistą mažylės koją medikai sutvirtino įtvaru.
Paaiškėjo, kad nusileidusi rogutėmis nuo kalno mergaitė netikėtai nusirito nuo stataus daugiau nei pusantro metro aukščio skardžio į upelio vagą. Iš aukštai šios pavojingos vietos nematyti.
Tačiau pavojingas skardis nėra užtvertas, nebuvo ir jokių perspėjimo ženklų. Jis tapo savotiškais spąstais nuo kalno besileidžiantiems vaikams.
Didžiulis nuo gatvės matomas žemių kalnas Kultūros ir poilsio parke atsirado prieš metus. Tada parke šalia Nevėžio buvo įrengiama dviračių trasa. Atliekant darbus iškilo klausimas, kur dėti per 1500 kubinių metrų grunto. Miesto valdžiai kilo mintis įrengti šiuolaikišką slidininkams skirtą trasą.
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius patikino, kad numatytos slidininkų trasos formavimas dar nepradėtas.
Kol kas net neparengtas būsimos slidininkų trasos techninis projektas.
„Kalnas netraktuojamas kaip statinys, o tik žemių krūva. Todėl tėvai, atsivedę savo vaikus pačiuožinėti rogutėmis nuo kalno, turi patys rūpintis jų saugumu“, – teigė A.Karalevičius.
Tik po to, kai kilo triukšmas dėl traumų, savivaldybė įrengė prie kalno perspėjamuosius ženklus „Staigus nuolydis“.
Nors pasklido kalbos apie pavojingą kalną, panevėžiečiai dėl to nesijaudina. Net ir aptirpus sniegui jie atvažiuoja pačiuožinėti rogutėmis su atžalomis.
