Seimo narys Valdas Vasiliauskas sakė matęs A.Patacką dar praėjusią savaitę vykusiame posėdyje. Politikas atrodė silpnas, atėjo pasiramsčiuodamas lazda.
A.V.Patacko bendražygis Jonas Varkala šią liūdną žinią sužinojo iš žiniasklaidos.
„Paskutinį kartą su A.Patacku bendravau kovo 23 dieną. Jis man paskambino ir pasveikino su gimtadieniu. Jaučiau iš jo kvėpavimo, kad jam yra sunku. Jis visada buvo kovotojas už gyvenimą ir nepalūžtantis vyras. Tas vyras, kuris neverkia ir niekuo nesiskundžia“, – prisimena J.Varkala.
Pasak J.Varkalos, pastaruoju metu jis jautėsi blogai. Ligonėje visą laiką buvo prižiūrimas gydytojų. Jis gaudavo nedarbingumą, pasigydydavo ir vėl grįždavo. Ligos procesas truko apie porą metų, kai jis buvo operuojamas.
Turėjo daug planų
Seimo narė Aurelija Stancikienė sakė, kad dauguma parlamentarų siūlė A.Patackui dėl rimtos ligos netęsti darbo, o laiką leisti su šeima ir artimaisiais. Politikė pripažino, kad A.Patacko mirtis nebuvo netikėta žinia.
Tačiau A.Patackas buvo neregėtos ištvermės. Parlamentaras dalyvavo posėdyje praėjusį antradienį.
„Jis ateidavo į posėdžius, buvo matyti, kad yra labai silpnas. Sėdėdavo apsigaubęs apklotu, per pertrauką nueidavo į kabinetą, pagulėdavo ir pailsėdavo ant minkštasuolio. Mes su kolegomis jam ne kartą atvirai siūlėme nebevaikščioti į posėdžius, o kad būtų su šeima.
Tačiau jis užsispyręs – eidavo iš paskutinių. Atsinešdavo šiltą apklotą, į Seimą vaikščiojo pasiremdamas lazdele. Po posėdžio į kabinetą palydėdavo padėjėjai. Jis pagulėdavo, atsigaudavo. Dirbo iki pat galo“, – pasakojo A.Stancikienė. Ji pripažino, kad pats parlamentaras tokių kalbų neprisileisdavo.
Pavasario sesijoje A.Patackas buvo užsibrėžęs nemažai darbų. A.Stancikienė pasakojo, kad jis dalinosi idėjomis apie ne vieną rengiamą projektą.
„A.Patacko mąstymas, nors fiziškai jis buvo nusilpęs, išliko labai skaidrus. Jis buvo pasiryžęs dar daug ką nuveikti. Apie savo planus jis pasakojo su pakylėjimu. Sunkiai paaiškinama, kaip žmogus netausojo savęs, o darė kažką dėl didesnio tikslo, šiuo atveju – Lietuvos“, – sakė ji.
Susigraudinusi politikė kalbėjo, kad A.Patackas išsiskyrė dvasiniu stiprumu. „Man buvo dovana pažinti tokį žmogų.“
Sekė viena operacija po kitos
Sunkia liga – kepenų vėžiu – susirgęs Seimo narys Algirdas Patackas pastaruoju metu atlaikė 5 operacijas. Gydytojai 2013-ųjų pavasarį spėjo, kad parlamentarui gyventi liko dveji metai.
Anot A.Patacko brolio Gintaro, buvimą šioje žemėje Nepriklausomybės Akto signatarui galėjo prailginti persodintos kepenys. Tačiau, poeto teigimu, parlamentaras vis atsisakydavo į savo kūną priimti svetimo žmogaus dalį.
„Kai jam pavasarį aptiko vėžį, gydytojas sakė: jei neišsioperuos – liks dveji metai, o jeigu persodins kepenis, dar 10 metų gyvens. Brolis tokios galimybės nesvarsto. Nenori svetimo kūno nešiotis pilve“, – portalui lrytas.lt anksčiau kalbėjo politiko brolis.
„Penkios operacijos buvo. Padaro vieną, paskui po 10 dienų – kitą. Dabar chemiškai švitina. Švitinimas neseniai prasidėjo. Manau, kad iki gyvenimo pabaigos užteks“, – apie brolio sveikatą kalbėjo poetas.Visą lrytas.lt interviu galite rasti čia.
Save vadino kauniečiu
A.V.Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu, 1943-aisiais, Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu – šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.
Būdamas 26 metų A.V.Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 metais Kaune.
„Tokia buvo dilema: ar tu žmogus, ar tu skuduras? Arba pasiduodami tam jovalui, arba... O juk pokariu vyrai gyvybę padėjo, į miškus ėjo – tai kuo aš rizikuoju? Kad disertacijos neparašysiu? Į užsienį neišleis? Jei aš eičiau „į dugną“, ar tada gerai jausčiausi?
Buvo tokia sovietinė gerovė, buvo galima gauti „paskyrą“ žiguliukui, ir butą duodavo. Nekabink jų, tai net į bažnyčią gali nueiti. Bet kas tu toks tada? Matai, kaip iš visų pusių varo blogį, kaip rusai tyčiojasi iš tavo tautos, tavo tėvynės...“, – interviu 2010 metais sakė A.V.Patackas.
Ragavo kalinio duonos
Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. 1986 ir 1987 metais – sovietinės okupacinės valdžios A.V.Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.
Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988–1990 A.V.Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, 1990 metais išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir 1990 metų kovo 11-ąją tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.
1989–1995 metais A.V.Patackas Kauno universitetuose dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.
Seime jis dirbo nuo 1992 iki 2000 metų. 2000–2002 metais A.V.Patackas dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Į parlamentą vėl buvo išrinktas 2012 metais su „Drąsos kelio“ partija.
Politikas buvo išrinktas pagal „Drąsos kelio“ partijos sąrašą, tačiau pastaruoju metu priklausė mišriai Seimo narių grupei. Seime A.V.Patacką turėtų pakeisti 48 metų Audrius Nakas.
