Ekspertas pateikė lietuvių lėktuvo An-2 dingimo versiją

Nuo šeštadienio virš Baltijos jūros dingusio orlaivio An-2 paieškos rajonas išsiplėtė į Latvijos teritoriją, tačiau apie orlaivį nėra sulaukta jokių žinių. Sekmadienio pavakare intensyvios dviejų lėktuvu skridusių patyrusių pilotų paieškos nutrauktos. Kol kas nėra žinoma, kur galėjo nukristi lėktuvas, bet gelbėtojai spėja, kad veikiausiai į jūrą.

Orlaivis su dviem lietuviais dingo šeštadienį.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Orlaivis su dviem lietuviais dingo šeštadienį.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Latvių sraigtasparnio, kuris ieško Lietuvos orlaivio maršrutas.
Latvių sraigtasparnio, kuris ieško Lietuvos orlaivio maršrutas.
Vadovavimo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) maršrutas ieškant lėktuvo.
Vadovavimo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) maršrutas ieškant lėktuvo.
Lietuvos kariuomenės gelbėjimo laivo „Šakiai“ maršrutas.
Lietuvos kariuomenės gelbėjimo laivo „Šakiai“ maršrutas.
Daugiau nuotraukų (4)

Indrė Vainalavičiūtė

May 17, 2015, 1:47 PM, atnaujinta Nov 28, 2017, 8:28 AM

Skrido senu, bet patikimu lėktuvu

Aviacijos ekspertas Rytis Dulinskas kalbėdamas apie lėktuvus An-2 sakė: „Aviacija laikoma saugiausia transporto rūšimi, bet ir čia pasitaiko nelaimių, dažnai – dėl techninių problemų. Kalbant apie galimas nelaimės priežastis, darytina prielaida, kad galėjo sustoti variklis, nes šie varikliai kurti labai seniai – maždaug prieš pusę amžiaus ar dar seniau.“

Pašnekovo teigimu, lėktuvuose An-2 sumontuota technika nėra tokia tobula kaip dabartinių, bet tai nėra pats prasčiausias aviatorių pasirinkimas: „Atsižvelgiant į tai, kiek An-2 pagaminta, kur ir kiek jie skraido, kokiomis sąlygomis skraido, tai puikus darbinis lėktuvas.“

Kodėl nebuvo pasiųstas nelaimės signalas?

Apie tai, kodėl lėktuvo įgula nespėjo pasiųsti nelaimės signalo, R.Dulinskas sakė: „Dabar galima daug spėlioti, kas nutiko, kokios nelaimės priežastys ir panašiai, bet viena iš tikėtinų versijų yra variklio sustojimas, o kodėl radijo ryšiu nebuvo perduota informacija, nežinome. Gal buvo ir kitų gedimų, gal dingo elektra.“

Pašnekovo teigimu, į daugelį klausimų pavyktų atsakyti tik radus katastrofos vietą.

Į klausimą, ar An-2 tipo lėktuvai jau baigia savo amžių aviacijoje, ekspertas atsakė: „Pagal paskirtį tai unikalus lėktuvas. Jis gali tūpti neparengtose aikštelėse. Vienas iš didžiausių šio lėktuvo pranašumų – galimybė naudoti labai sudėtingomis sąlygomis. Kalbant apie patį variklį – technologija sena, jau atgyvenusi, jos vietą pamažu užima turbininė technika, kuri galingesnė, kompaktiškesnė, patikimesnė.“

Laikui bėgant viltys mažėja

Nuo lėktuvo dingimo praėjo daugiau nei pusė paros, bet gelbėtojai neturi jokių žinių apie galimą jo buvimo vietą. „Priverstinis tūpimas ant vandens toli gražu nėra tas pats, kaip priverstinis tūpimas sausumoje. Suprantama, tokiu atveju sėkmingo nusileidimo tikimybė mažėja. Kuo vandens temperatūra žemesnė, tuo šansai mažesni. Norisi tikėtis geriausio, bet reikia suprasti, kad situacija labai rimta.“

Pasak R.Dulinsko, Baltijos jūros plotas nėra toks didelis kaip Ramiojo vandenyno, tad ir paieškos su specialia dugną skenuojančia technika turėtų duoti rezultatų. „Įranga pakankamai gerai nustato tokio objekto kaip lėktuvas buvimo vietą net ir po vandeniu, tačiau kiek laiko paieška truks, sunku prognozuoti, bet lėktuvas tikrai bus rastas.“

An-2 tipo lėktuvus noriai naudoja aeroklubai, jie patogūs parašiutininkų šuoliams. Jie naudojami kaip pramoginiai lėktuvai, kaip retro stiliaus atspindys. Europoje lėktuvų An-2 yra nemažai, o Lietuvoje tikrai ne vienas ir ne du.

 Kuo išskirtinis An-2 tipo lėktuvas?

Pirmą kartą į orą tokio tipo lėktuvas pakilo 1947 metų rugpjūčio 31 d. Serijinė šių lėktuvų gamyba Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma iki 1960 metų, buvo pagaminta daugiau kaip 5000 šio tipo lėktuvų. Vėliau pagal licenciją lėktuvai buvo gaminami Kinijoje ir Lenkijoje. Skaičiuojama, kad iš visų lėktuvų An-2 pasaulyje galėjo būti pagaminta apie 18 tūkst. Šio lėktuvo įgulą sudaro 1–2 pilotai, jis gali skraidinti iki 12 keleivių. Šie lėktuvai dar vadinti kukukūznikais, mat plačiai naudoti žemės ūkyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.