Paieškų zona gerokai išsiplėtė ir peržengė Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ribas, todėl buvo nuspręsta prašyti kaimynų pagalbos. Į paieškas įsitraukė ne tik Lietuva, bet ir Švedija bei Latvija.
Lėktuvo ieškojo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, taip pat nuspręsta į pagalbą pasitelkti gelbėjimo laivą „Šakiai“ ir vadovavimo bei aprūpinimo laivą „Jotvingis“, galiausiai Lietuva pagalbos paprašė ir kaimynės Latvijos.
Apie 13 val. 30 min. buvo išsiųstas Lietuvos karinių oro lėktuvas L-410, galintis greičiau apskristi didesnius jūros plotus. Be L-410, šiuo metu paiešką Baltijos jūroje tęsia du Lietuvos kariuomenės laivai, Latvijos atsakomybės zonoje jūrą žvalgo Latvijos sraigtasparnis.
„Latvijos sraigtasparnis dabar nutūpė Palangoje pasipildyti kuro, kuro pasipildys ir karinių oro pajėgų lėktuvas – jie skraidys toliau. Laivai „šukuoja“ jūrą visą laiką, tačiau nerasta nė jokio mažiausio objekto“, – sekmadienio pavakare BNS sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
Tačiau gerų žinių nėra. Paieškas apsunkina ir oro sąlygos, gelbėtojai pripažįsta – jei tokios oro sąlygos bus likusią dienos dalį, vilčių rasti lėktuvą su pilotais gerokai sumažėja.
Sraigtasparnį kels tik tada, jei ką nors pastebės
Popietę naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius teigė, kad kol kas paieškos neduoda jokių rezultatų: „Paieškų teritorija išsiplėtė tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Šiuo metu operacijoje dalyvauja karinių oro pajėgų orlaivis bei du Baltijos jūroje esantys laivai.“
Anksčiau buvo skelbta, kad sraigtasparnis Mi-8 buvo dviem valandoms pakilęs ir dalyvavo paieškose, bet vėliau nuspręsta, kad jis paieškos operaciją tęs tuo atveju, jei bus aptikta kokių nors radinių.
„Nors sraigtasparnis gali kristi žemiau, vis tik lėktuvas greitesnis ir galime išžvalgyti didesnį plotą. Kol kas labai prastas matomumas iš laivų, tad, kai bangos iki poros metrų aukščio sunku pastebėti tokį mažą objektą, kaip, tarkime, gelbėjimosi valtis“, – sakė pašnekovas.
Didelės bangos daužo viltis
Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius tikino, kad 7 val. 20 min. ieškoti lėktuvo pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Karo laivai paieškas tęsė ir naktį. Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“, kuris buvo pakilęs sekmadienio rytą, grįžo į Nemirsetą, mat ore jis gali išbūti tik dvi valandas, po to reikia pasipildyti degalų atsargas.
Sraigtasparnius buvo nuspręsta pakelti dėl to, kad tokia paieška – daug efektyvesnė, mat galima apžiūrėti gerokai didesnį plotą.
Bangos siekia 2 metrus
„Ieškoma 97 jūrmylių atstumu nuo kranto, būdamas tokiu atstumu jis prarado ryšį su Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centru“, – tikino kapitonas leitenantas A.Brencius.
Jis pažymėjo, kad neradus lėktuvo, jo bus ieškoma šiauriau, kas valandą ieškomas objektas gali vis labiau tolti.
Ryte paieškos buvo vykdomos apie 180 kilometrų nuo kranto, apie 10 val. jos išsiplėtė iki Latvijos krantų. Tiesa, paieškas gerokai apsunkina nepalankios oro sąlygos. Pasak A.Brenciaus, paieškų teritorijoje bangos siekia 2 metrus, tokiu atveju pastebėti tepalų žymes ar nuolaužas labai sudėtinga.
Bangos taip pat apsunkina matomumą iš oro. Sekmadienio rytą paieškų teritorijoje vėjas siekė 6,10 m/sek., gūsiais net iki 15 m/sek. Pasak sinoptikų, įdienojus vėjas tik stiprės.
Ieško ir švedai, ir latviai
Lietuviams ieškoti dingusio orlaivio padeda ir kolegos iš Švedijos. Šie netoli Baltijos jūros krantų buvo pastebėję keistą objektą, tačiau pasiuntę laivą nieko nerado.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras sekmadienį kreipėsi pagalbos į kolegas Latvijoje, prašydamas padėti rasti virš Baltijos jūros dingusį civilinį orlaivį.
„Pagalbos paprašyta, nes gelbėjimo rajonas peržengė Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ribas. Be to, didėja vėjas, kas valandą paieškos rajonas išsiplečia po jūrmylę“, – sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras informavo apie tai, kad netrukus prie paieškos operacijos prisijungs vienas Latvijos sraigtasparnis.
Orlaivio taip pat ieško karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, jis žvalgys teritoriją ties Lietuvos ir Latvijos riba.
Gedimų nepastebėjo
Kaip lrytas.lt informavo „Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas, šeštadienį pilotai jau buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę, kai 16.16 val. užmezgė paskutinį radijo ryšį. Po to lėktuvas dingo.
Lėktuvas An-2 Lietuvoje turėjo leistis 17.20 val. Pasak V.Šišniausko, prieš skrydį buvo bendrauta su pilotais, jokių gedimų nepastebėta.
Šį Lenkijoje pagamintą lėktuvą „Klaipėdos avialinijos“ įsigijo prieš metus.
An-2 pilotai – apie 40 metų pilotavimo stažą turintys Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis.
Pilotai – patyrę
Virš Baltijos jūros dingęs vienmotoris civilinis orlaivis An-2 skraidino tik du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Orlaivyje telpa iki 12 keleivių, kelionės metu jų nebuvo, praneša BNS.
„Jis buvo geros būklės, mes ketinome jį panaudoti savo reikmėms“, – sakė parašiutininkų skraidinimo, trąšų barstymo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikiančios oro bendrovės vadovas.
Pasak jo, lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome. Tuščias toks lėktuvas sveria 3,5 tonos, o su degalais jo masė siekia 5 tonas. Orlaivyje buvo gelbėjimosi įranga, plaustų.
Dingusiu lėktuvu skrido patyrę lakūnai – A.Mačiulis ir A.Selmistraitis. Abiem – per 60 metų, jie ore yra praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų.
„Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingsta civilinis orlaivis“, – teigė V.Šišniauskas.
Pirktas Švedijoje
Lėktuvas buvo pirktas Švedijoje ir skraidinamas į bazę – Dirvupių kaime (Klaipėdos rajone) esantį aerodromą.
„Jis įskrido į Lietuvos oro erdvę, pilotai užmezgė ryšį su Palangos oro uostu, o paskui signalas dingo. Nežinau, kas atsitiko, nes lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Svarbiausia, kad vyrai būtų gyvi“, – vylėsi direktorius.
Jo teigimu, šis lėktuvas yra toks pats, kaip ir savaitgalį iš Palangos komercinius apžvalginius skrydžius vykdęs lėktuvas, todėl iš pradžių manyta, kad galėjo dingti būtent anksčiau minėtas orlaivis.
Į Baltijos jūroje pradingusio lėktuvo paieškas įsitraukė ne tik Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo komanda, bet ir kolegos iš Švedijos.
Pusiaunaktį Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad gegužės 16 d. apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu An-2, skridusiu virš Baltijos jūros.
Naktį paieškos buvo bevaisės
Į paieškos rajoną iš Nemirsetos gelbėjimo posto buvo nedelsiant išsiųstas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido iš Kauno, jei prireiktų pastiprinti operaciją.
Paieškai taip pat buvo pasitelkti du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo bei aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Prie paieškos taip pat prisidėjo Švedijos orlaiviai.
Apie 23.45 val. kariniam sraigtasparniui grįžus į gelbėjimo postą paiešką tęsia Karinių jūrų pajėgų laivai.
Operaciją koordinavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centras, vėliau (18.09 val.) koordinavimą parėmė Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Naktinės lėktuvo paieškos buvo bevaisės. Išaušus karo laivai ir sraigtasparniai tęsia paieškas.
