Pašnekovo teigimu, pavakarę pasklido gandai, kad paieškos operacija nutraukiama, dėl to, kad neva galimai tam trūksta lėšų. Galiausiai paieškos vakarop ir buvo nutrauktos.
Tuo negali patikėti dingusio piloto Adolfo Mačiulio artimieji. Su lrytas.lt susisiekusi A.Mačiulio dukra Brigita tikino, kad šeimos niekas net neinformavo apie tai, kad paieškos nutraukiamos.
„Mes negalime patikėti. Apie tai, kad paieškos nutraukiamos, sužinojome iš jūsų. Paieškų vadovai net nesiteikė mums pranešti. Kaip mums jaustis? O jeigu jie dar gyvi? Kaip taip galima?“, – retoriškai klausė Brigita.
Apie tai, kaip vyko paieškos, skaitykite čia.
an-2-dingimo-versija.htm"="">an-2-dingimo-versija.htm"" target="_blank">Ką sako aviacijos ekspertai, skaitykite čia.
Kokios sąmokslo teorijos po nelaimės pasklido Lietuvoje, skaitykite čia.
„Negalėjau savo ausimis patikėti, kad gali būti sprendimas nutraukti operaciją priimtas jau po dviejų valandų, juk tik para praėjo, jei pilotai išsigelbėjo ir jų dar nerado?“, – kalbėjo Mindaugas ir pridūrė, kad nors iš šalies stebint visa paieškos operacija atrodo labai sklandi, iš tiesų mestos labai kuklios pajėgos.
„Įsivaizduokite laivą, kuris plaukia daugiau nei dešimties mazgų greičiu ir norint pasiekti spėjamą nelaimės vietą jam reikia devynių valandų. Juk yra lėktuvų, kurių įranga fiksuoja šilumos judėjimą. Kaip ieško miške pasiklydusių žmonių?“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad pilotų kolegos dėl tokio atsainaus požiūrio į paieškas jaučia didelį pyktį.
Apie nelaimę delsta pranešti
Pasak pašnekovo, jį stebina pati reakcija į nelaimę: „Kaip oro uostas apie nelaimę galėjo pranešti tik po pusantros valandos? Vokietijoje, jei pilotas per pusvalandį nepraneša apie skrydžio pabaigą, reaguoja policija ir kitos tarnybos“.
Pilotų draugai teigė bandysiantys susisiekti su Švedijos gelbėtojais ir tikėsis, kad šie neliks abejingi.
Paieškos nutraukiamos
Apie tai, kad planuojama per artimiausias valandas paiešką nutraukti portalui lrytas.lt patvirtino ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
„Kol kas paieškos vyksta (apie 18 val.), bet gali būti, kad per artimiausias valandas bus priimtas sprendimas jas nutraukti. Per likusį laiką planuojama pabaigti žvalgyti numatytus rajonus“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, paieškos nutraukimas niekaip nesusijęs su materialiųjų išteklių stoka: „Ieškome gyvų žmonių, ne nuolaužų ar lėktuvo, o tokiame šaltame vandenyje tiek laiko išbūti kažin ar įmanoma. Jei tik bus kokios nors naujos informacijos, tikrai paieškas tęsime.“
Galiausiai vakarop vis dėlto buvo nuspręsta nutraukti paieškas.
„Lietuvos lėktuvas jau nusileido Palangos oro uoste, bet latvių sraigtasparnis paiešką tęsia“, – situaciją komentavo A.Brencius.
Šiek tiek po 21 val. paieškos buvo oficialiai nutrauktos.
„Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai, nuo gegužės 16 d. vakaro ieškoję virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2, grįžo į uostą. Taip pat paiešką sustabdė Karinių oro pajėgų lėktuvas L-410 ir Latvijos paieškos ir gelbėjimo rajone dingusio lėktuvo ieškojęs Latvijos karinis sraigtasparnis Mi-17.
Nuo šeštadienio, kai buvo gauta informacija apie prarastą ryšį su lėktuvu An-2, kariniai laivai ir orlaiviai žvalgė jūros plote nuo Klaipėdos iki Akmenrago (Latvijoje, šiauriau Liepojos) ir 97 jūrmylės nuo kranto. Jokių objektų, susijusių su dingusiu orlaiviu, jūroje neaptikta“, – rašoma KAM pranešime spaudai.
A.Brencius negalėjo patvirtinti, kad pilotų bus ieškoma ir pirmadienį.
Bendrovės „Klaipėdos avialinijos“, kuriai ir priklauso dingęs lėktuvas, direktorius Viktoras Šišniauskas sunkiai rinko žodžius: „Žinau, kad dirba puikūs specialistai ir jie išmano savo darbą, bet kaip žmogus, kuris gerai pažinojo pilotus, labai noriu, kad paieškos nebūtų baigtos“.
Jis teigė suprantantis, kad valandos slenka, o sąlygos Baltijos jūroje yra labai atšiaurios, tačiau, kol yra bent menkiausia viltis, padarysiantis viską, kad dingusių pilotų būtų ieškoma.
Atliks tyrimą
Susisiekimo ministerijos padalinys tirs įvykį, kai šeštadienį be žinios dingo virš Baltijos jūros iš Geteburgo į Lietuvą skridęs vienmotoris civilinis lėktuvas su dviem lakūnais, rašo BNS.
Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
„Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija. Be to mūsų registro, mūsų aviakompanijos lėktuvas, tyrimo jurisdikcija tenka Lietuvai“, – teigė A.Šumskas.
Pasak A.Šumsku, jeigu orlaivis ir bus surastas ir iškeltas, vadinamųjų juodųjų dėžių jame nebus, nes jų įrengimas tokio tipo lėktuvuose nėra numatytas, yra tik skrydžio aukštį matuojantis prietaisas. Nors lėktuvas neturėjo juodųjų dėžių, jis galėjo skristi per Baltijos jūrą, net tokiam skrydžiui keliami tik gelbėjimo įrangos reikalavimai.
„Jis turėjo pilną gelbėjimo įrangą. Ar ja buvo pasinaudota – čia jau kitas klausimas“, – sakė A.Šumskas.
Jis sakė, kad orlaivių avarijų standartinės priežastys yra keturios – orlaivių gedimas, pilotų klaidos, nepalankios meteorologinės sąlygos ir išorinis poveikis. Jis iš karto atmetė versiją, kad pilotai galėjo padaryti klaidų, oro sąlygos buvo geros.
A.Šumskas sakė kartu studijavęs, baigęs mokslus ir skraidęs su dabar dingusiu pilotu Adolfu Mačiuliu.
„Ypatingai patyręs, lygių Lietuvoje nėra“, – apie kolegą kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.
