Paieška atnaujinta
Pirmadienį ryte Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad atnaujinama ir vykdoma gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2 paieškos operacija. Paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan C-27J“.
Operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas Antanas Brencius teigė, kad lėktuvas „Spartan“C-27J 11 val. pakilo iš aviacijos bazės Šiauliuose ir šiuo metu yra prie paieškos rajono. Taip pat atvyksta Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis ir toliau bus vykdoma paieška. Švedija dėl pagalbos kol kas neatsakė.
A.Brenciaus teigimu, nebuvo numatyta skirti laivų, kadangi oro sąlygos nelabai palankios tokios operacijos vykdymui laivais. Bangos siekia net 3 metrus, o tai labai apsunkina paieškos operaciją laivais.
„Visi skaičiavimai ir informacija, pagal ką buvo pasirinkti paieškos rajonai vakar ir užvakar, galioja ir šiandien. Tiesiog bus skrendama per tuos ir naujus paieškos rajonus, nes jie išsiplėtė gana daug į šiaurę ir skaičiuojamas didelis dreifas. Jau praėjo labai daug valandų nuo pranešimo, kai lėktuvas dingo, tačiau toliau bus tęsiama paieška“, – teigė vado padėjėjas.
Paklausus, ar yra kokia nors tikimybė, kad dingusieji bus gyvi, jis atsakė, kad šiuo klausimu nenori spekuliuoti: „Jeigu gausime informacijos, kad kas nors pastebėta, tada ir galėsime daugiau pakomentuoti.“
Ar atsižvelgiama į versijas, kad lietuvių lėktuvas galėjo būti pašautas? A.Brenciaus teigimu, yra daug žmonių ir daug jų nuomonių. „Kol kas nieko negaliu patvirtinti ar paneigti, nes nėra jokios konkrečios versijos. Jei lėktuvas nukrito, kad ir kur jis būtų, vis tiek bus vykdomas tyrimas. Žinoma, tyrimą vykdys ne Karinės jūrų pajėgos, o kita institucija, ir pateiks visas versijas.“
Versijų – vis daugiau
Vieno dingusių pilotų Adolfo Mačiulio dukra Brigita Mačiulytė naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad krašto apsaugos ministro įsakymu paieška atnaujinta.
„Su mumis niekas nekalba ir niekam nepavyksta prisiskambinti. Krašto apsaugos ministerijoje šį rytą išgirdau, kad gal bus atnaujinta paieška. Baisiausia, kad situacija slepiama, tai kažkokie kariniai reikalai ir civilinei aviacijai niekas neleidžia kištis. Net pasienio sraigtasparnių neleidžia kelti“, – teigė ji.
Paprašyta patikslinti, ką turi omenyje, pašnekovė sakė, kad oficiali informacija supinta su įvairiausiais gandais.
„Mus pasiekė tokia informacija. Mums pateikiama labai oficiali, aptaki informacija. Yra daugybė gandų. Vienas jų – kad plausto signalas buvo fiksuotas prie Šventosios ir vienas iš karinių laivų ten buvo, o paskui apsisuko ir nuplaukė kitur. Tai baisiausi dalykai, kurie gali būti, nes kyla abejonių, kad gelbėjimo operacija nebuvo organizuojama taip, kaip turėjo būti.“
B.Mačiulytė teigė, kad šeima neatmeta nė vienos versijos, kaip ir tos, kad lėktuvas galėjo būti pašautas.
„Jei lėktuvas būtų sudužęs, būtų radę nuolaužų. Žinau lėktuvo konstrukcijas, jo sparnai buvo iš drobės, jis veikė kai plūduras. O neranda nieko. Baltijos jūra – ne vandenynas, juk kalbame apie 400 kilometrų atstumą. Pati esu skridusi iš Klaipėdos į Gotlando salą“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad visą informaciją apie paieškas ji sužinojusi tik iš spaudos.
„Atrodo, kad čia yra kažkas tokio, kai nenorima, kad šeima ką nors žinotų, ir reikalaujama nesikišti“, – ašaras vos tramdė B.Mačiulytė.
Pašnekovė pasakojo, kad kreipėsi į KAM spaudos atstovus, jie pažadėjo paskambinti. Bet vienintelis dalykas, ko sulaukė dingusio piloto dukra, – trumposios žinutės po kelių valandų, kurioje buvo teigiama, kad niekuo padėti negali, ministerijos vadovybė informuota.
„Su mumis niekas nesusisiekė, net nepaklausė, gal mums kas nors skambino, gal turime kokių nors žinių“, – sakė B.Mačiulytė.
Ministerija pradėjo tyrimą
Naujienų agentūra BNS pranešė, kad Susisiekimo ministerijoje pradėtas tyrimas dėl savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo, kuriuo iš Švedijos į Lietuvą skrido du patyrę pilotai.
„Tyrimas yra pradėtas“, – BNS pirmadienį sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministro teigimu, tyrimui vadovauja Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vadovas Bronius Merkys.
Paskutinis signalas – 120 km iki pakrantės
Virš Baltijos jūros šeštadienį dingusiu vienmotoriu civiliniu orlaiviu An-2 skrido du klaipėdiečiai lakūnai. Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis skrido iš Geteborgo, skrydyje praleidę pusantros valandos pilotai teigė, kad nėra jokių problemų.
Kai šeštadienį iš Švedijos skrendantys pilotai 16 val. 16 min. susisiekė su Palangos oro uostu, lėktuvą nuo Lietuvos pakrančių skyrė apie 120 kilometrų. Tuo metu An-2 skrido kilometro aukštyje. Lėktuvas šeštadienį 17 val. 20 min. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu An-2, skridusiu virš Baltijos jūros.
Paieškos operacijoje dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, gelbėjimo laivas „Šakiai“, laivas „Jotvingis“, Latvijos karinis sraigtasparnis Mi-17.
