Rastas pilotas atpažintas iš avalynės, paieška nutraukta

Nuodugniai iš išorės apžiūrėjus Baltijos jūros dugne esantį lėktuvą An-2 aptiktas vieno iš pilotų kūnas. Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), operacijai panaudota Karinių jūrų pajėgų priešmininio laivo „Kuršis“ ir Klaipėdos universiteto povandeninių objektų apžvalgos vaizdo įranga.

A.Mačiulio (kairėje apačioje) ir A.Selmistraičio kelionė šiuo An-2 lėktuvu baigėsi tragiškai.<br>Lrytas.lt koliažas
A.Mačiulio (kairėje apačioje) ir A.Selmistraičio kelionė šiuo An-2 lėktuvu baigėsi tragiškai.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuviai pilotai skrido šiuo An-2 lėktuvu.<br>Harro Ranterio nuotr.
Lietuviai pilotai skrido šiuo An-2 lėktuvu.<br>Harro Ranterio nuotr.
Stop kadras iš laivo „Kuršis“ povandeninio roboto filmuotos medžiagos, kuriame matyti jūros dugne aptikto ir robotu apžiūrėto lėktuvo An-2 uodega su užrašytu borto numeriu.<br>KJP nuotr.
Stop kadras iš laivo „Kuršis“ povandeninio roboto filmuotos medžiagos, kuriame matyti jūros dugne aptikto ir robotu apžiūrėto lėktuvo An-2 uodega su užrašytu borto numeriu.<br>KJP nuotr.
Pilotas Adolfas Mačiulis.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Pilotas Adolfas Mačiulis.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Pilotas Alvydas Selmistraitis.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Pilotas Alvydas Selmistraitis.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Sigita Purytė, Lina Bartkutė

May 21, 2015, 3:05 PM, atnaujinta Nov 27, 2017, 12:31 PM

Ketvirtadienio vakarą pranešta, kad 16.10 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vado sprendimu baigta dviejų An-2 pilotų paieškos operacija virš vandens. 

Dėl povandeninių darbų eigos bus sprendžiama artimiausiu metu. Sprendimas baigti An-2 paieškos operaciją buvo priimtas atsižvelgiant į ilgametę pasaulinę kitų šalių praktiką ir teorinius skaičiavimus.

Lėktuvu skrido du patyrę pilotaiAdolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis.

Atpažino iš avalynės

Nauja vaizdo medžiaga iš laivo ketvirtadienį buvo pristatyta į Karinių jūrų pajėgų štabą Klaipėdoje, kur buvo peržiūrėta kartu su pilotų artimaisiais.

Ketvirtadienio popietę vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro pavadotojas Vytautas Jurkevičius sakė, kad iš vaizdo įrašo lėktuvo kabinoje tarp sėdynių matyti žmogaus silueto apatinė dalis. Pilotų artimieji atpažino vieno iš jų avimos avalynės prekių ženklą. Pranešama, kad tai gali būti Adolfo Mačiulio kūnas.

Portalo lrytas.lt šaltinių teigimu, lėktuve rastas pilotas dėvėjo norvegų firmos „HH“ batus, kuriuos įsigijo prieš pat kelionę. 

Specialistai kelia prielaidą, kad antrasis kūnas galėtų būti iš išorės nematomoje lėktuvo dalyje, kurioje įprastomis aplinkybės telpa 12 žmonių. 

Kelių valandų vaizdo įraše – iš įvairių pusių nufilmuotas lėktuvas. Robotai negalėjo įlįsti į jo vidų. Nors durys atsivėrusios, plyšys tam – per mažas. Lėktuvo durys atsidaro į vidų, tačiau robotai nepritaikyti ką nors judinti, o tik filmuoti.

„Dabar svarbiausia patekti į lėktuvo vidų su dar rimtesne technika. Tuomet atsiskleis daugiau aplinkybių. Vėliau reikėtų, ir kuo greičiau, ištraukti piloto ar abiejų kūnus“, – sakė V.Jurkevičius.

Vaizdo įrašas visuomenei galbūt bus parodytas, kai jį išnagrinės specialistai ir, jei bus nuspręsta, kad jis „nejautrus“, taip pat, jei artimieji duos sutikimą. 

Piloto dukra pakomentavo įrašą

Vieno iš pilotų A.Mačiulio dukra Brigita Mačiulytė matė vaizdo įrašą, kuriame matomas vienas objektas.

„Įraše iš išorės užfiksuotas lėktuvas. Dėl techninių dalykų –  aš tikrai nesu ekspertė ir nieko negaliu komentuoti. Lėktuvo vidaus nepavyko nufilmuoti, yra tik pilotų kabina“, – Lietuvos radijui susijaudinusi teigė B.Mačiulytė.

Ar bus iškeliamas lėktuvas į paviršių?

„Šito nežinau. Manau, lėktuvo iškėlimas, kaip ir vakar kalbėjome, priklauso nuo to, ar jį bus galima apžiūrėti, ar verta jį kelti. Nežinau, bus sprendžiama kitų žmonių. Pirmiausia jis turi būti apžiūrėtas. Jeigu tas objektas tikrai kūnas, tai jis tik vienas. O kur tada antras?“ – klausė pašnekovė.

Paklausta, ko sieks toliau, B.Mačiulytė teigė kol kas norinti, kad lėktuvas būtų apžiūrėtas.

Už kūnų ar viso lėktuvo iškėlimą turėtų mokėti jo savininkas – „Klaipėdos avialinijos“. Kol kas abejojama, ar įmonė turės reikiamų lėšų ir svarstoma, kiek valstybei tai kainuos.  

Nutrauks paiešką

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovas Artūras Andrušaitis sakė, kad jau pirmą kartą paieška buvo nutraukta remiantis skaičiavimais, kiek žmogus gali išgyventi tokios temperatūros vandenyje.

Jo teigimu, paieška buvo nutraukta praėjus triskart tiek laiko, kiek žmonės būtų galėję išgyventi. „Privalau taupyti išteklius. Kol kas neapskaičiuota, kiek valstybei paieška kainavo“, – sakė A.Andrušaitis.

Ketvirtadienį iki 20 valandos bus nutraukta paieška virš vandens. Dėl povandeninės paieškos – kol kas neaišku. Laivas „Kuršis“, kurio robotas aptiko nuskendusį lėktuvą, lieka paieškos regione. Anot A.Andrušaičio, jam dar gali būti duotų užduočių.

Aiškinsis, kaip iškelti lėktuvą

Ketvirtadienio rytą KAM įyko susitikimas su Susisiekimo ministerijos atstovais, kuriame buvo tariamasi dėl orlaivio An-2 iškėlimo iš jūros dugno. 

Trečiadienį KAM kreipėsi į Švedijos gynybos ministeriją su prašymu padėti rasti partnerių, turinčių reikiamos įrangos, Baltijos jūros dugne gulinčiam orlaiviui An-2 iškelti.

Lėktuvas An-2 su dviem patyrusiais pilotais – Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu – dingo gegužės 16-osios popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Jūrą žvalgė Lietuvos, Švedijos ir Latvijos karo laivai ir orlaiviai.

Sekmadienio vakarą sutemus paieška buvo nutraukta, o pirmadienį atnaujinta. An-2 rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos.

Tirs, ar nebuvo išorinių jėgų poveikio

Tarp galimų lėktuvo An-2 katastrofos priežasčių bus tiriama ir nesavaiminio incidento versija, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Versiją, kad An-2 katastrofa galėjo įvykti dėl išorinių jėgų poveikio, ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime iškėlė parlamentaras Vytautas Antanas Matulevičius.

„Pastaraisiais metais oro erdvė Europoje tapo nesaugi. Jau yra buvęs ne vienas incidentas, tarkime, kad ir virš Šiaurės jūros, kai vos nesusidūrė keleiviniai ir kariniai lėktuvai. Ar dėl An-2 nėra pagrindo tirti nesavaiminio incidento versijos?“ – klausė Seimo narys.

Krašto apsaugos ministras patikino, kad į klausimą, ar orlaivis susidūrė, ar buvo pažeistas iš išorės, bus galima atsakyti, kai orlaivis bus iškeltas iš jūros dugno.

„Tada, matyt, specialistai galės matydami jį vertinti ir pasakyti, koks gedimas buvo. Kiek aš žinau, šiame orlaivyje nėra juodosios dėžės, kuri galėtų fiksuoti, bet, matyt, ta mechaninė apžiūra, mechaninis tyrimas galėtų atsakyti ir į šiuos klausimas“, – kalbėjo J.Olekas.

Pasak jo, turimomis žiniomis, negauta informacijos, kad nelaimės metu arti erdvėje buvo koks kitas objektas, galintis paveikti An-2.

„Bet, sakau, iškėlę orlaivį, mes, atrodo, kad galėtume turėti papildomų žinių ir atsakymų į šitą klausimą, nes tokios versijos taip pat buvo svarstomos, girdimos nuo pat pradžių ir, kaip žinote, šiuo klausimu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie tirs šios nelaimės atvejį“, – tikino ministras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.