„Pilotai buvo labai patyrę – labiau patyrusių nebūna. Tikrai jie susidūrė su kažkokiu labai dideliu atsitiktinumu ir nepaprastu gedimu, su kuriuo negalėjo susitvarkyti“, – taip apie pilotus atsiliepė ne kartą jiems ranką spaudęs žinomas aviatorius V.Kaupelis.
Specialisto manymu, labiausiai tikėtina nelaimės priežastis – sustojęs variklis.
Pasak jo, evakavimasis iš skęstančio orlaivio yra sudėtingas dalykas. Reikia ir gelbėjimosi valtį sugebėti išmesti, ir patiems išlipti, o vanduo plūsta į vidų. Tai yra sudėtinga, reikia pasiruošimo bei gebėjimo susitvarkyti su situacija.
Spėja apie sustojusį variklį
– Paaiškėjo daugiau detalių – rastas lėktuvas, atrodo, kad jo viduje aptiktas vienas iš pilotų. Kaip jūs šiuo metu vertinate, kas galėjo nutikti lietuvių lėktuvui An-2? - lrytas.lt paklausė V.Kaupelio.
– Sustojo variklis – tai labiausiai tikėtina. Daugiau kitų variantų yra mažai. Visi kiti variantai būtų pasibaigę tuo, kad jie būtų trenkęsi į vandenį nevaldomai. Jei šiaip žiūrėtume, jų yra daug. Pavyzdžiui, valdymo sistema galėjo sugesti ir lėktuvas pasidaryti nevaldomas. Tada būtų nevaldomai ir nukritęs – būtų didžiulė šipulių krūva.
Jei būtų subyrėjęs ore, būtų nuolaužos išsitaškiusios didžiuliu spinduliu. Jei būtų susidūręs su kuo nors – vėl tas pats. Jei būtų gaisras, orlaivio būtų neįmanoma valdyti ir būtų įvykęs stiprus susidūrimas su vandeniu. Matytųsi ir žymės, kad degė orlaivis.
Todėl dėliojasi vienas scenarijus, kad kažkodėl užgeso variklis. Varikliui užgesti taip pat yra daug priežasčių, negalima vienos įvardyti. Galėjo būti bėdų su degalų sistema, su pačiais degalais, su varikliu. Ten yra gana sudėtingas agregatas, yra kam sugesti.
– Lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne įsmigęs priekiu, tačiau mažai apdaužytas. Panašu, kad pilotai planiravo ore. Ką jūs manote?
– Jei jis atrodo palyginti sveikas, su minimaliais pažeidimais, tai byloja apie vienintelį faktą – iki pat susidūrimo su vandeniu skrydis buvo kontroliuojamas, pilotai tą lėktuvą valdė. Jei lėktuvo nevaldai, toks atvejis, kad jis nutūptų pats ir nesudužtų, yra artimas nuliui.
Vadinasi, skrydis iki pat susidūrimo su vandeniu buvo valdomas ir pilotams pasisekė labai meistriškai ant vandens paviršiaus jį nutupdyti. Realiai jie turėjo galimybių toliau gelbėtis.
Iš to, ką žinome, panašu, kad vieną kūną rado, tik nepavyko išlipti. Evakavimasis iš skęstančio orlaivio yra sudėtingas dalykas. Reikia ir gelbėjimosi valtį sugebėti iš mesti, ir patiems išlipti, o vanduo plūsta į vidų. Tai sudėtinga, reikia pasiruošimo ir gebėjimo susitvarkyti su situacija. Šiaip tam treniruojamasi. Pavyzdžiui, kariškių pilotai treniruojasi.
Sekundžių klausimas
– Kalbant apie gelbėjimosi valtį, ji pučiama ne lėktuvo viduje, o priartėjus prie vandens. Kaip ji paruošiama?
– Reikia suprasti, kad čia kalbame apie sekundes, kai esi prie vandens. Taip nėra, kad iškišai tą valtį ir ji prisipučia. Čia sekundžių klausimas. Viskas vyksta žaibišku greičiu, kai lėktuvas ruošiasi tūpti prie vandens.
Aišku, gelbėjimosi valties lėktuvo salone nepripūsi, o jeigu ir pripūsi, paskui jos neiškrapštysi, nes tai didžiulis daiktas. Nutūpus ant vandens reikia išmesti tą valtį. Ji yra supakuota. Viskas išsivynioja patraukus virvelę. Galima bandyti likus keliems metrams iki vandens išmesti prieš pat susidūrimą. Faktas, kad iš anksto nepasiruoši – arba prieš pat susidūrimą su vandeniu, arba po susidūrimo reikia tą valtį išmesti.
– Jei pilotai pamato lėktuvo gedimus, kiek jie turi laiko su An-2 lėktuvu susidėlioti planą ir pasiruošti gelbėtis?
– Viskas priklauso nuo aukščio. Bet koks skraidymo aparatas, jei jis gali skristi, gali ir sklęsti. Jeigu užgęsta variklis, visi skraidymo aparatai gali sklęsti ir išsilaikyti ore. Kuo jis aukščiau ore, tuo ilgiau gali išsilaikyti.
Atsižvelgiant į aukštį, kokiame buvo An-2 – apie 1,5 km, jie galėjo turėti tarp 5 ir 10 minučių, bet ne daugiau. Tas laiko tarpas nėra toks jau mažas, jei esi įgudęs. Per jį galima ir kostiumus užsivilkti, ir liemenes užsidėti, ir tą valtį pasiruošti išmesti.
– Tvirtinama, kad nebuvo siųstas pagalbos signalas. Pasvarstykite, jei galėjo sugesti variklis ar dingti elektra, ar įmanoma išsiųsti pagalbos signalą?
– Variklio užgesimas nereiškia, kad dingo elektra. Varikliui užgesus elektros prietaisai ir radijas veikia. Pavojaus signalą galima pasiųsti. Mes nežinome, koks ten gedimas įvyko. Būna visokių atvejų. Gali būti gedimų virtinė. Galėjo sustoti variklis, o paskui sugesti elektros sistema.
Kalbant apie nesugebėjimą pasiųsti signalo: kai siunčiamas signalas – tai būna siunčiančioji ir gaunančioji pusė. Mes nežinome, kurioje vietoje įvyko problema – ar jis nebuvo pasiųstas, ar nebuvo gautas. Abu variantai yra vienodai tikėtini. Jei pavojaus signalas būtų siųstas ir Palanga nebūtų girdėjusi, tuo pačiu metu ore buvo ir daugiau orlaivių, būtų kas nors greičiausiai išgirdęs ir tada perdavęs Palangai. Tačiau galėjo ir neišgirsti.
Antrasis pilotas – įstrigęs giliau arba išlipęs
– Tvirtinama, kad greičiausiai rastas vienas pilotas, tačiau sunku tai patvirtinti, nes vaizdas iš įrašo neryškus. Kaip manote, jei vienas pilotas būtų viduje, kur galėtų būti antrasis lietuvis?
– Galima pabandyti įsivaizduoti, kas įvyko, kai lėktuvas nusileido ant vandens paviršiaus. Bandau įsivaizduoti, kad greičiausiai vienas iš jų pilotavo, o kitas – ruošė plaustą, galbūt laikė atidaręs duris. Žinoma, neaišku, kaip ten buvo. Bet kuriuo atveju nusileidę jie bandė kuo greičiau evakuotis iš to lėktuvo.
Greičiausiai jie buvo užsivilkę liemenes, jei turėjo – hidrokostiumus. Jų pirmas uždavinys buvo nusileidus lėktuvui ant vandens kuo greičiau evakuotis. Tai nėra tokia lengva užduotis, kaip gali atrodyti, nes iš karto plūsta vanduo. Be to, buvo kažkoks smūgis leidžiantis į vandenį. Taip, atrodo, kad ten švelniai, bet iš tikrųjų būna didžiulis smūgis. Jie nuo smūgio galėjo ir apsvaigti, ir susižeisti taip, kad buvo sunku išlipti.
Ką mes matome? Mažiausia vienam iš jų nepavyko išlipti. Kur kitas pilotas – nežinome. Gali būti kažkur giliau įstrigęs. Gal jam pavyko išlipti, nežinome, kaip jam klostėsi. Neaišku, kaip su ta gelbėjimosi valtimi, ar kažkuriam jų pavyko išmesti. Dar liko galimybė, kad vienas iš jų yra valtyje arba liko be valties plūduriuoti su gelbėjimosi liemene. Kol nebus rasti abu pilotai ir visa gelbėjimo įranga, variantų yra visokių.
– Kaip vertinate sprendimą nutraukti paiešką virš vandens?
– Tai normalus dalykas, juk negalima amžinai ieškoti. Vanduo yra šaltas ir tos galimybės, kad žmogus bus dar gyvas, yra artimos nuliui. Labai ribotas laiko tarpas, kurį žmogus gali išgyventi tokiomis sąlygomis. Tą įmanoma apskaičiuoti, specialistai galėtų tiksliau pasakyti. Manau, dabar jau teoriniai šansai išsemti, ir normalu, kad kažkuriuo metu tą paiešką reikia baigti. Tai nėra lengvas sprendimas, ypač artimiesiems, kurie galbūt dar tikisi, kad kažkuris vienas išlipo ir galbūt yra valtyje.
