Kukūruzniku vadinamas lėktuvas An-2 (pagal NATO klasifikaciją – „Colt“) sukurtas Sovietų Sąjungoje pirmaisiais pokario metais. Serijiniu būdu jis buvo gaminamas ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, Kinijoje. Iš viso buvo pagaminta maždaug 18 tūkst. šio modelio orlaivių (daugiausia Lenkijoje).
Pirmą kartą į orą pakilęs 1947 m., lėktuvas daugelyje šalių eksploatuojamas iki šiol. Jis įtrauktas į Guinnessų rekordų knygą kaip ilgiausiai gamintas lėktuvas pasaulyje.
An-2 yra vienmotoris biplanas, skirtas lengviems kroviniams ir žmonėms vežti (iki 12 keleivių), žemės ūkio darbams, šuoliams parašiutu.
Lėktuvas vertinamas dėl patvarumo ir kaip nereikalaujantis ypatingos priežiūros. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas viename iš interviu, duotame po to, kai virš Baltijos jūros dingo į Lietuvą skridęs An-2, šį modelį net pavadino „neužmušamu“.
An-2 įvairiose šalyse naudoja ir privačios kompanijos, ir kariškiai. Tris tokius orlaivius iki šiol turinčios Lietuvos karinės oro pajėgos skelbia, kad jie „naudojami kaip mokomieji lėktuvai pradiniam mokymui bei kvalifikacijos kėlimui“. Tiesa, kariškiai tvirtina, kad šiais orlaiviais jau nebeskraidoma.
„Tai daug priežiūros nereikalaujantis orlaivis, kurio eksploatacija yra gana paprasta“, – skelbia Lietuvos KOP.
Skaudžiausia katastrofa Kuboje – žuvo 16 žmonių
Su An-2 artimiau pažįstami aviatoriai teigia, kad tai yra gana saugus lėktuvas. Net ir sugedus varikliui, jis kurį laiką gali sklęsti – pilotai turi galimybę jį saugiai nutupdyti tinkamoje vietoje. Antra vertus, orlaivių per ilgą laiką buvo prigaminta gana daug, jie eksploatuojami jau daug metų, tad nieko neturėtų stebinti ir tai, kad dalis orlaivių buvo prarasta.
Aviakatastrofas visame pasaulyje registruojančios nevyriausybinės iniciatyvos „Aviation Safety Network“, turinčios didžiausią tokių nelaimių duomenų bazę, duomenimis, per visą orlaivio An-2 eksploatavimo istoriją buvo prarasta mažiausiai 475 tokie lėktuvai. Iš jų 416 – aviakatastrofose, žuvo 489 žmonės.
Praėjusį antradienį jūros dugne radus dingusį Lietuvos orlaivį jo praradimas taip pat iš karto buvo įtrauktas į „Aviation Safety Network“ duomenų bazę. Tiesa, kol kas joje pažymima, kad visa informacija tik pirminė, pilotų likimas čia taip pat nenurodomas, jokios išvados dėl nelaimės priežasčių kol kas nepateikiamos, kadangi vis dar nežinoma, kas iš tiesų nutiko.
„Aviation Safety Network“ pateikiamoje statistikoje akcentuojama, kad po An-2 katastrofų maždaug 30 proc. šiais orlaiviais skridusių žmonių išgyveno, o per visą laiką daugiausia buvo prarasta specialiosios paskirties (žemės ūkio ir pan.) reikmėms skirtų lėktuvų – 39,3 proc. Keleivių vežimo funkcijas vykdžiusių orlaivių prarasta 21 proc., karinėms reikmėms skirti orlaiviai sudaro 14,2 proc. prarastų lėktuvų, krovinių vežimui – 5,5 proc., mokomiesiems skrydžiams – 2,3 proc., privatiems skrydžiams – 2,3 proc., gaisrų gesinimui – 0,9 proc., medicinai – 0,9 proc., kitiems – 13,7 proc.
Kokia dalis nelaimių įvyko dėl žmogiškųjų klaidų, o kokia dėl technikos gedimų – nenurodoma.
Bene skaudžiausia An-2 katastrofa įvyko 2002 m. kovo 14 d. Kuboje. Orlaivis skraidino keleivius tarp dviejų oro uostų. Apie 16 val. 30 min. vietos laiku lėktuvui skrendant 3 tūkst. pėdų (914 metrų) aukštyje staiga lūžo kairys viršutinis sparnas. Lėktuvas pateko į suktuką, smigo žemyn ir sudužo.
Per nelaimę žuvo du įgulos nariai ir 14 keleivių – iš viso 16 žmonių.
Kitą didelė An-2 katastrofa įvyko 1981 m. lapkričio 26 d. Rusijoje. Trys įgulos nariai į Syktyvkaro oro uostą gabeno 12 keleivių. Lėktuvas tarp debesų skrido 200 metrų aukštyje ir čia susidūrė su priešais skridusiu kitu An-2.
Keleivius gabenęs orlaivis nukrito miškingoje vietovėje, visi juo skridę 15 žmonių žuvo. Tuo tarpu kitas lėktuvas, nors ir apgadintas (buvo pažeistas viršutinis kairys sparnas) saugiai nusileido ant žemės.
Nelaimių priežastis – visiškas neatsakingumas
„Aviation Safety Network“ duomenų bazėje galima rasti ir kelias užuominas apie Lietuvoje dar sovietiniais laikais įvykusias An-2 katastrofas. Tačiau informacija nėra išsami, trūksta daugybės svarbių duomenų. Žymiai daugiau duomenų apie Lietuvoje įvykusias An-2 katastrofas pateikia Sovietų Sąjungos ir Rusijos aviacijos nelaimes registruojantis portalas airdisaster.ru. Čia galima rasti aprašytus mažiausiai keturis tokius incidentus.
Iš incidentų aprašymų aiškėja, kad Lietuvoje tuo metu visais atvejais lėktuvai buvo sudaužyti ir žmonės žuvo ne dėl technikos gedimų, o dėl žmogiškųjų klaidų. Kai kuriais atvejais lėktuvus pilotavo neblaivūs asmenys.
Štai 1965 m. rugpjūčio 25 d. į Šilalę atskrido laukų tręšimui skirtas An-2. Paaiškėjus, kad tręšti nėra kuo, kadangi niekas neatvežė trąšų, vienas komandos (į ją įeidavo ne tik pilotai, bet ir antžeminio aptarnavimo specialistai) narys automobiliu išvažiavo į Naująją Akmenę aiškintis trąšų klausimo, o likę čia pat susirado merginų ir su jomis gėrė obuolių vyną. Vėliau merginos nuėjo namo, o prie lėktuvo likę komandos nariai nusprendė pavakarieniauti ir, žinoma, išlenkti dar vieną kitą taurelę – gėrė vyną užsigerdami alumi.
Pasak vėliau apklaustų liudininkų, apie 21 val. 30 min. lėktuvas netikėtai pakilo į orą. Vėliau nustatyta, kad su juo išskridęs antrasis pilotas J.Molčanovas net nepašildė variklių.
Lėktuvas nuskrido 7 km, užsikabino už 9 metrų aukščio medžio, nukrito ant žemės ir užsidegė. Pilotas žuvo, lėktuvas visiškai sudegė. Po mirties nustatyta, kad lėktuvą pilotavusio vyriškio organizme buvo 2,8 prom. alkoholio. Tai jau sunkus girtumas.
1970 m. liepos 26 d. miškingoje vietovėje greta Aukštelkės gyvenvietės (Šiaulių r.) nukritus ir sudegus lėktuvui An-2 žuvo trys žmonės. Per tyrimą paaiškėjo, kad lėktuvas tądien neturėjo kilti į orą, pilotams buvo suplanuotas laisvadienis. Tačiau pirmasis pilotas S.Burdulis į orlaivį paėmęs du pašalinius asmenis, su jais išskrido pasiskraidyti.
Lėktuvas sudužo, kai pilotas vairalazdę patikėjo niekada iki tol tokio orlaivio nepilotavusiam asmeniui. An-2 kliudė medžius ir su didele jėga smigo žemėn. Nuo smūgio orlaivio variklis atsikabino nuo korpuso ir nuskrido 20 metrų į priekį. Per avariją iš lėktuvo buvo išsviesti ir žmonės. Jų kūnai rasti nuskrieję dar toliau, nei rastas variklis.
Vėliau nustatytas, kad vis trys žuvusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio.
Katastrofos dėl žmogiškų klaidų
1975 m. kovo 14 d. buvo giedra, pūtė vidutinio stiprumo vėjas. 15 val. iš aerodromo greta Pagėgių pakilusio An-2 ekipažas planavo apžiūrėti laukus, kuriuos buvo norima chemikalais apdoroti iš oro. Tądien lėktuvas kilo jau antrą kartą.
Pakilęs į orą ir atlikęs kelis manevrus, orlaivis pradėjo skristi prieš saulę. Manoma, kad būtent tai ir tapo katastrofos priežastimi. Apakinti saulės, ekipažo nariai nepastebėjo čia pat esančios aukštos įtampos linijos.
Lėktuvas nutraukęs laidus smigo žemėn, subyrėjo į kelias dalis ir užsiliepsnojo. Per avariją abu pilotai buvo išsviesti iš lėktuvo kabinos ir patyrė rimtų sužalojimų. Tą pačią dieną apie 21 val. 20 min. antrasis pilotas mirė ligoninėje, įgulos vadas išgyveno.
1980 m. sausio 18 d. apie 14 val. 45 min. Ignalinos rajone sudužus dar vienam An-2, žuvo trys žmonės. Lėktuvą savavališkai į orą su keleiviais pakėlęs pilotas J.Košelenko liko gyvas ir vėliau davė parodymus tyrėjams.
Nustatyta, kad orlaivis sudužo skrisdamas mažame aukštyje ir atlikdamas trečią posūkį. Incidentas buvo nurašytas žmogiškai klaidai.
„Aviation Safety Network“ duomenų bazėje užfiksuota ir dar viena An-2 katastrofa įvykusi Lietuvoje. Esą 1977 m. (tikslesnė data nepateikiama) orlaivis Jurbarko r. sudužo leisdamasis. Turimais duomenimis, pasiekus žemę lūžo jo važiuoklė. Per incidentą orlaivis buvo smarkiai apgadintas, tačiau apie aukas nepranešama.
An-2 katastrofa Baltijos jūroje yra pirmoji šio tipo lėktuvo avarija po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje. Dėl ko įvyko ši nelaimė, dar nenustatyta.
