Bet kokiu atveju, ar virš Baltijos jūros katastrofą patyręs Lietuvos lėktuvas An-2 bus iškeltas į paviršių, ar ne, žuvę jo pilotai bus palaidoti deramai.
Lėktuvo kabinos langai – išdaužti
Filmavimo kamera nufilmavo lėktuvo saloną. Ten matyti lėktuvo eksploatacijai žemėje reikalingi daiktai.
„Jų palyginus nedaug. Nėra kažkas išskirtinio. Lėktuvas buvo pergabenamas iš vienos vietos į kitą, todėl tie daiktai visada yra vežiojami. Kitas klausimas – jie turėjo būti tvirčiau pritvirtinti, nes panašu, kad jie yra išsilakstę“, – tvirtino Susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų skyriaus vedėjas Bronius Merkys.
Gelbėjimo įrangos lėktuve robotai neužfiksavo. „Negalime pasakyti, ar ji ten buvo, ar ne. Tikėkimės, kad buvo“, – sakė Transporto avarijų ir incidentų skyriaus vedėjas.
Jis patvirtino, kad lėktuve matomas žmogaus kontūras. Antrojo kūno olandų robotas nepastebėjo.
Robotas pravėrė lėktuvo duris, šiek tiek įėjo į lėktuvą, nufilmavo apie 1,5 metro spinduliu. „Giliau robotas negalėjo įlįsti – dėl lėktuvo pasvirimo durys galėjo užsidaryti“, – aiškino B.Merkys.
Įklimpęs į dumblą
Specialisto teigimu, lėktuvas yra sveikas. Pastebėti nežymūs apgadinimai – išdaužti trys viršutiniai pilotų kabinos langeliai, nulakstę lėktuvo variklio dangčiai ir apačioje pažeistas kairiojo sparno galas.
„Tūpimas buvo minimaliu greičiu. Lėktuvas pirmiausia galėjo vandenį liesti ratais, verstis ant variklio ir tada ant kairiojo sparno arba ratais ir kairys sparnas. Kadangi lėktuve nėra medžiagos fiksavimo, net ir ištraukę lėktuvą negalėsime daugiau pasakyti“, – sakė B.Merkys.
Nelaimės priežasčių jis dar negalėjo nurodyti: „Tai visiškai neaišku. Tai galėjo būti techninės problemos.“ Lėktuvo pakėlimą apsunkinti gali tai, kad jis įklimpęs dugne. „Ką jūrininkai sako apie dugno struktūrą... Lėktuvas gali būti stipriai įklimpęs ir mes jo nesugebėsime ištraukti pakankamai sveiko“, – sakė B.Merkys.
Pakėlus lėktuvą į narams pasiekiamą gylį, jis bus apžiūrėtas. Pakėlus lėktuvą dar arčiau vandens paviršiaus bus galima ištraukti kūnus. Tačiau orlaivis greičiausiai pasiliks jūroje.
„Panašu, kad lėktuvą paliksime (vandenyje. – Red.). Greitai išspręsti techninius klausimus, kad būtų galima lėktuvą iškelti ir parsigabenti, nėra galimybių. Tai yra labai brangu. Panašu, kad antras etapas (lėktuvo iškėlimas į sausumą tyrimui. – Red.) arba bus atidėtas vėliau, arba iš viso nedaromas“, – sakė B.Merkys.
Lėktuvą iškels penktadienį
Trečiadienį susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius po pasitarimo ministerijoje sakė, kad ketvirtadienį planuojama, kad laivas „Mintis“ su narais, operatoriumi ir tyrėjais išplauks į avarijos vietą. Kelionė iki nelaimės vietos užtruks 9 valandas.
„Šiuo metu ruošiame papildomą karinę įrangą ir planuojame, kad bandysime laivą užkabinti lynais ir bandysime jį atplėšti nuo dugno.
Dėl nešamo didelio dumblo kiekio yra prastas matomumas. Laivo korpusas nėra sumaitotas, šiek tiek pažeistas vienas sparnas. Lėktuvo priekis yra įsmigęs į dugną. Penktadienį turėsi bandymą jį iškelti“, – sakė ministras.
Kai lėktuvas bus 50 metrų gylyje, narai įvertins ar lėktuvas yra keliamas saugiai – ar lėktuvas nesideformuoja, nelūžta jo dalys. Gali paaiškėti, kad dėl korpuso pažeidimų, lėktuvo iš vis neįmanoma iškelti.
Lėktuvas bus keliamas iki dešimties ar penkių metrų gylio. Jeigu bus saugu, šiame gylyje šeši narai galės priartėti prie lėktuvo. Iškėlus lėktuvą prie paviršiaus, narų komanda turėtų įplaukti į lėktuvo vidų – padaryti tai, ko negalėjo atlikti robotas.
Turi tris užduotis
Ministras tai pat pabrėžė, kad lėktuvo durys atsidarinėja gerai, tačiau robotas negalėjo patekti į vidų. Dėl lėktuvo pakrypimo, durys galėjo bet kuriuo metu užsidaryti ir 6 mln. eurų vertės robotas būtų likęs lėktuvo viduje.
„Planuojame, kad narų komanda filmuos ir apžiūrės orlaivio vidų. Jeigu bus rasti lakūnų palaikai, jie bus iškelti ir perkelti į krantą. Šiame etape iškelti lėktuvą ant platformos nėra galimybės, kadangi neturime tokios platformos, kuri galėtų lėktuvą perkelti į krantą“, – sakė ministras.
Jeigu apžiūrėjus lėktuvą tyrėjams pakaks medžiagos tyrimui, jis bus nuleistas atgal į dugną. Jeigu ne – bus vykdomas antrasis etapas. Bus ieškoma tinkama platforma, kuri galėtų nuplukdyti lėktuvą iki kranto.
„Turime tris uždavinius. Jeigu bus pilotai – juos pagarbiai ištraukti iš lėktuvo vidaus. Apžiūrėti daiktus lėktuvo viduje. Antra – nustatyti avarijos priežastis. Trečia – kokios buvo galimybės gelbėtis ir kokios priežastys lėmė, kad nebuvo atsiųstas pagalbos signalas“, – sakė ministras.
Panerti žmogui – brangu ir sudėtinga
Yra dar vienas scenarijus, kuris būtų labai brangus.
„Žmogus galėtų panerti į tokį didelį gylį. Tačiau, kaip man paaiškino, turėtų būtų nuleistas batiskafas (Laisvai judantis variklinis povandeninis aparatas. – Red.), iš kurio nariai nusileistų į gylį ir atliktų darbus“, – pasakojo ministras.
Be batiskafo pakilimui į paviršių reikia 8 valandų. Vargu, ar žmogus žemoje temperatūroje tiek išvertų. Pakilti greičiau negalima – kraujyje kaupiasi dujos ir per greitai pakilus, žmogus mirtų. Kraujyje susidaro azoto burbuliukai, kurie kliudo deguonies prisotintam kraujui patekti į kūno audinius.
„Reikia grįžti į batiskafą, mažinti slėgį ir tik tuomet būtų galim iškilti į paviršių. Ta įranga yra labai brangi“, – sakė R.Sinekvičius.
R.Sinkevičius pabrėžė, kad abiejų pilotų kūnų buvimas lėktuve „nėra identifikuotas“. “Iš tyrėjų medžiagos pasakyti, kad matomi vienas ar du kūnai – mes negalime“, – sakė ministras.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę.
Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje. Vėliau nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
