Vienas nelaimingas įvykis greitkelyje – dvi priešingos versijos

Greitkelyje sudaužyti automobiliai, krauju pasruvęs vairuotojas, bet tyrimas nutrauktas. Tai – ne naujo filmo, o tikro gyvenimo scenarijus. Vos sūnaus nepraradęs režisierius Audrius Juzėnas sukrėstas: „Kodėl pareigūnai dangsto blogį?“

Režisierius A.Juzėnas (dešinėje) ir jo sūnus Lukas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Režisierius A.Juzėnas (dešinėje) ir jo sūnus Lukas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Stalmokas – buvęs Palangos meras.<br>Archyvo nuotr.
V.Stalmokas – buvęs Palangos meras.<br>Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas“)

Jul 7, 2015, 5:39 PM, atnaujinta Oct 27, 2017, 12:29 PM

Tai nutiko 2013 metų gruodžio 6-ąją, kai jo sūnus Lukas Juzėnas iš pajūrio važiavo namo į Vilnių. Jau temo. 82-ajame kilometre, ties posūkiu į Šilalę, pirmąja juosta lėtai važiavo sniego valymo mašina.

Luko vairuojamas „Saab“ persirikiavo į antrąją juostą. Mašina netikėtai ėmė slysti apledėjusiu keliu.

Staiga iš tamsos išniro skiriamojoje juostoje stovėjusios senos „Toyota“ siluetas. Slysdamas „Saab“ kliudė „Toyota“ ir apsisuko. Lukas iššoko iš mašinos ir nubėgo pažiūrėti, ar nėra sužeistųjų. Vėliau grįžo į mašiną pasiimti dokumentų ir staiga pajuto stiprų smūgį į galvą ir kojas.

Antrąja juosta lėkęs „Audi Q7“ rėžėsi į „Saab“. Plačiau apie šį įvykį pasakojome vakar. Jūsų dėmesiui – dvi šios nelaimės versijos.

I šio pasakojimo dalį skaitykite čia.

Baugina dideli visureigiai

– Manote, kad tyrimas buvo nutrauktas todėl, kad „Audi Q7“ savininkas įtakingas? – paklausiau režisieriaus A.Juzėno.

– Žinoma! Koks nors šiaučius būtų įvažiavęs į manąjį „Saab“, bylos baigtis būtų aiški, žala jau būtų atlyginta. Bet ten ne tokie žmonės, jie savo kaltės nenori pripažinti. Nors, paradoksalu, iš pradžių juk pripažino ir atsiprašė!

Be to, mes kreipėmės į nepriklausomus ekspertus ir jie pateikė kitokias avarijos išvadas nei Tauragės prokuratūra.

– Vis dėlto džiaugiatės, kad sūnus liko gyvas?

– Ačiū Dievui, nes galėjo įvykti didesnė tragedija. Jei Lukas būtų dar nespėjęs atsisėsti į mašiną ar būtų sėdęs į vairuotojo vietą, mes jo nebūtume surinkę.

Mano sūnui kliuvo stiprūs smūgiai į galvą ir kelius, iki šiol skauda stuburą. Jam prireikė ilgo gydymo.

– Jūsų sūnus toliau važinėja iš Vilniaus į Klaipėdą, ar ramia širdimi jį išleidžiate?

– Visada pažiūriu pro langą, kokie orai. O tada prašau būti atsargiam kelyje ir dar atidžiai žiūrėti, kas važiuoja iš paskos ir šalia.

– Kaip manote, kodėl „Audi Q7“ vairuotojas, nors ir matė avarines šviesas, nesustabdė automobilio ar neaplenkė?

– Tie, kurie važiuoja dideliais prabangiais juodais visureigiais, kitaip viską mato ir kitaip vairuoja nei mažesnių automobilių vairuotojai.

Jie važiuoja įžūliai – dažnai lekia antrąja juosta, prilimpa prie šiknos, mirksi lempomis. Jie braunasi per kitus. Kur jie taip skuba? “Audi Q7“ irgi važiavo labai greitai, kitaip būtų spėjęs sustabdyti.

– Gyvenimas jus, dramatiškų filmų kūrėją, įtraukė į sudėtingą istoriją. Kur sunkiau – filmavimo aikštelėje ar gyvenime?

– Kurdamas filmą aš žinau, kas laukia. Tada jaučiuosi tarsi parašiutininkas, pasiruošęs šokti iš lėktuvo. O šitoje istorijoje pasijutau taip, tarsi mane išmetė iš lėktuvo be parašiuto ir aš krintu.

Šokdamas į sunkią kino sritį – ar tai būtų juosta apie karą, ar apie pokarį – supranti, kad kontroliuoji situaciją. O šiuo atveju iššokai, ir žemė vis artėja.

Mes šioje avarijos istorijoje turbūt turime reikalų su Loch Neso Nese (Škotijoje esančio Neso ežero mistinė pabaisa. – Red.) Esame įmesti į balą, ir ta pabaisa mus suės arba ne.

– Kas tą pabaisą valdo?

– Noras išsisukti ir bet kokia kaina būti aukščiau už kitus, lygesniam už lygius. O teisėsauga tik pildo užsakymą – gal jai trūksta pragyvenimui, maistui ar dar kam nors?

Kad sustabdytum tokį volą, reikia beprotiškų pastangų. Bet aš tikiu atpildo dėsniu. Todėl manau, kad „Audi Q7“ vairuotojui geriau dabar atpirkti kaltę nei laukti baisesnio atpildo. Jau geriau būti be tokios naštos.

– Audriau, ar ši istorija pakeitė jūsų vairavimo įpročius?

– Taip, jeigu pamatau didžiulį juodą visureigį, traukiuosi jam iš kelio. Jeigu toks į mane atsitrenks, jau žinau – kaltas liksiu aš.

– Kaip sutramdėte keršto jausmą?

– Esu matęs daug filmų apie kerštą. Esu ir pats kūręs filmą ir bendravęs su nuteistais už tai, kad jie keršijo siekdami teisingumo, o dabar sėdi iki gyvos galvos.

Vienas verslininkas, turintis du aukštojo mokslo diplomus, neteko milijoninių sumų. Jis susirado tą, kuris jį apgavo, ir užmušė. Ir pateko labai ilgam už grotų. O keršydamas gali suklysti ir paskui gailėtis. Tuomet sąžinė grauš visą likusį gyvenimą. Todėl aš siekiu, kad ši avarijos istorija atsidurtų teisme ir į ją pažvelgtų neutralūs žmonės – teisėjai.

Todėl dar nenuleidau rankų ir dar nenoriu emigruoti!

– Kilo minčių ir apie emigraciją?

– Kai pralaimi, nors esi teisus, kyla ir tokių minčių. Mano šeima gavo į galvą, tačiau vis dar yra gyva.

– Jums rūpi sužinoti, kas yra kitoje barikadų pusėje?

– Taip, tai įdomu. Galima apie tai ir filmą sukurti.

– Apie ką būtų tas filmas?

– Vienas garsus rašytojas baigia rašyti scenarijų apie Pagėgius, Tauragę, Šilalę ir kontrabandą. Tame filme bus veikėjų, kurie ateis ir pasakys, ką reikėtų daryti, o ko – ne. O kai kiti taip nedarys, tada bus padegtas namas, gąsdinama žmona.

Tik būsimame filme blogiukas lankstys ne galingu prabangiu visureigiu, o motociklu.

Galbūt dalis ir šios avarijos istorijos pateks į kino juostą? Juk aš kuriu mirtinus filmus.

– Vadinasi, jūs nelinkęs pasiduoti?

– Aš nepasiduosiu – man dar ne su tokiais teko susidurti! Gerai pamenu, kaip pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo režisavau pirmąjį lietuvišką filmą „Rojuje irgi sninga“.

Iš pradžių juostą finansavo Kultūros ministerija, o pritrūkus lėšų radome rėmėją, kuris investavo pinigų. Bet jis prasiskolino ir savo dalį užstatė nusikalstamos grupuotės „Vilniaus brigada“ šulams.

Į filmavimo aikštelę prisistatę nusikaltėlių vadeivos man pareiškė: „Filmas yra mūsų.“ Paprieštaravau, kad to negali būti, nes pusę jo finansavo Kultūros ministerija.

„Tai tada kita pusė filmo – mūsų“, – neatlyžo jie.

Kaip aš galėjau padalinti filmą, atskirti jiems gabalą?

„Mes ką nors sugalvosime“, – atsakė „Vilniaus brigados“ vadeivos ir liepė mums toliau dirbti.

Po to jie išsišaudė, kitus suėmė. Mes buvome tik avys, kurios stebėjo, kaip kaunasi vilkai.

Pavyko suvaldyti stresą

Inžinierius L.Juzėnas ir toliau važinėja iš Vilniaus į Klaipėdos regioną. Jis vadovauja dujotiekio nuo Klaipėdos iki Kuršėnų tiesimo darbams.

Kaskart sėdęs prie vairo, jei lauke prasti orai, jis jaučia baimę. “Per savaitę įveikiu apie du tūkstančius kilometrų – dirbdamas privalau važinėti. Iš pradžių mane kankino didelis stresas, nemiga, tik neseniai nusiraminau“, – patikino L.Juzėnas.

Nors stresą jau pavyksta suvaldyti, pamatęs didelį juodą visureigį Lukas kaskart jį mintyse iškeikia.

Jaunas vyras dar jaučia skausmus: „Kai pasilenkiu, skausmas tarsi atjungia nugarą. O sudaužyti keliai iki šiol normaliai nesilanksto.“

Atsiprašė, bet kaltės nejaučia

Vairavimo baimę tikino jaučiantis ir Klaipėdos nekilnojamojo turto įmonės „Taveika“ direktoriaus pavaduotojas 29 metų J.Stalmokas, lemtingąjį vakarą vairavęs bendrovei priklausantį visureigį „Audi Q7“.

Viena iš „Taveikos“ akcininkių yra įmonė „Pavilka“, priklausanti buvusiam Palangos merui, Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkui Vytautui Stalmokui. Į avariją pakliuvęs Jokūbas yra šio pajūryje įtakingo politiko sūnėnas.

„Aš žinau, kad tokia avarija buvo, kad bylinėjosi, bet daugiau nieko nežinau“, – greitakalbe išbėrė buvęs Palangos meras. Politiko sūnėnas buvo kalbesnis.

– Ar jūs per avariją patyrėte sužalojimų? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Audi Q7“ vairavusio J.Stalmoko.

– Nelabai. Išsiskleidė pagalvė.

– O automobilis?

– Reikėjo suremontuoti.

– Ar tiesa, kad po avarijos jūs skambinote L.Juzėnui ir atsiprašėte?

– Taip, atsiprašiau.

– Vadinasi, pripažinote savo kaltę?

– Iš dalies. Tas įvykis buvo, per jį sužalotas žmogus, bet kad tai mano kaltė, aš nelinkęs sutikti.

– Tai kodėl jūs atsiprašėte?

– Iš mandagumo. Padariau kažkokios žalos.

– Ar jūs norėjote tartis?

– Taip. Siūliau atlyginti žalą ir užbaigti procesą, bet L.Juzėnas norėjo didelės kompensacijos.

– Dar važinėjate „Audi Q7“?

– Ne, nevažinėju. Aš dabar Vilniuje ir čia važinėju troleibusais.

– Kaip grįžtate į Klaipėdą?

– Autobusu. Nesinori antrą kartą patekti į tokią situaciją.

– Kaip tada, kai greitkelyje stovėjo „Saab“, kurį jūs matėte, bet vis tiek trenkėtės?

– Ten buvo įdomi situacija – tas automobilis stovėjo skersai.

– Jokūbai, jūs važiavote antrąja eismo juosta, nors pirmoji buvo laisva? Juk Kelių eismo taisyklės nurodo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

– Pamatęs avarinius signalus aš norėjau sugrįžti į pirmąją magistralės juostą. Tačiau ja tada važiavo vilkikai, nespėjau persirikiuoti. Reikalavimas pateiktas net po pusantrų metų

Artūras Juodeikis

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius

„Lietuvos draudimas“ šią avariją administravo ir atlygino „Saab“ automobilio padarytą žalą dar 2013 m. pagal tas aplinkybes, kurios tuo metu buvo žinomos ir pateiktos draudimo bendrovei. Dabar, praėjus beveik pusantrų metų po įvykio, mes gavome papildomą reikalavimą atlyginti žalą trečiajam avarijoje dalyvavusiam automobiliui. Ši pretenzija remiasi tuo, kad „Saab“ automobilis esą buvo pripažintas kaltu dėl avarijos.

Apie tokias pasikeitusias aplinkybes nežinojo nei mūsų klientas, nei mes, jo draudimo bendrovė. Todėl šiuo metu vyksta papildomas atnaujintas avarijos aplinkybių tyrimas.

Išsiuntėme paklausimus į policiją dėl įvykio ir trečiojo automobilio vairuotojo kaltės pripažinimo ar nustatymo. Tik gavus policijos išvadas ir surinkus visą papildomą medžiagą bus priimtas tolesnis sprendimas dėl šios žalos.“

Kodėl nebuvo atliktas matomumo testas?

– Kodėl buvo nutrauktas avarijos, įvykusios 2013 metų gruodžio 6-ąją, tyrimas? – „Lietuvos rytas“ paklausė Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio.

– Automobilis „Audi“, važiuodamas antrąja eismo juosta, trenkėsi į iš dalies šią juostą užtvėrusį „Saab“, kuriame sėdėjo L.Juzėnas. Prieš šį eismo įvykį toje pačioje vietoje buvo įvykęs kitas eismo įvykis – L.Juzėnas nesuvaldė automobilio „Saab“, įvažiavo į skiriamąją juostą ir susidūrė su ten stovinčiu „Toyota Avensis“.

Pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo L.Juzėno veiksmai. Jo automobilis iš dalies užtvėrė važiuojamąją dalį. Taip jis sudarė sunkiai pastebimą kliūtį – laiku nepatraukė automobilio nuo važiuojamosios dalies ir nepastatė avarinio ženklo.

L.Juzėnui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo sąlygos tuo metu buvo itin sudėtingos: slidu, pustė, snigo.

Prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą „Audi“ vairuotojui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aš atmečiau skundus dėl bylos atnaujinimo.

– Kodėl tyrimo išvadose suabejota avarinio ženklo buvimu?

– „Audi“ vairuotojas pasakė, kad jo nebuvo, atvykę policijos pareigūnai jo nematė. Jį buvus tvirtina tik L.Juzėnas ir „Toyota“ vairuotojas.

– Ar buvo atliktas matomumo testas ir apklausti visi liudytojai?

– Matomumo testas (tardymo eksperimentas) nebuvo atliktas. Jis nebuvo būtinas, priešingu atveju teismai būtų atnaujinę bylą.

Byloje buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, taip pat ir apklausti liudytojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.