Norvegijoje žuvusios lietuvės šeimą kamuoja neatsakyti klausimai

„Kodėl mano mergaitė negrįžo iš Norvegijos?“ – ramybės neranda dukterį Rūtą palaidojęs statybų bendrovės vadovas Antanas Šakinis. Tėvą slegia nežinia, kaip per studentų praktiką kalnuose žuvo apie mokslininkės karjerą svajojusi būsima geologė.

Apie mokslininkės geologės karjerą svajojusi R.Šakinytė žuvo per praktiką Norvegijoje. Tai paskutinė jos nuotrauka.<br>A.Čečio nuotr.
Apie mokslininkės geologės karjerą svajojusi R.Šakinytė žuvo per praktiką Norvegijoje. Tai paskutinė jos nuotrauka.<br>A.Čečio nuotr.
Apie mokslininkės geologės karjerą svajojusi R.Šakinytė žuvo per praktiką Norvegijoje. Tai paskutinė jos nuotrauka.<br>A.Čečio nuotr.
Apie mokslininkės geologės karjerą svajojusi R.Šakinytė žuvo per praktiką Norvegijoje. Tai paskutinė jos nuotrauka.<br>A.Čečio nuotr.
Tėvas tikino, kad duktė buvo patyrusi keliautoja, nesyk dirbo kalnuose.<br>A.Čečio nuotr.
Tėvas tikino, kad duktė buvo patyrusi keliautoja, nesyk dirbo kalnuose.<br>A.Čečio nuotr.
„Kodėl, išleidęs dukterį į praktiką, parsivežiau ją karste?“ – klausė statybų įmonės vadovas A.Šakinis, pasiryžęs išsiaiškinti visas savo dukters žūties detales.<br>T.Bauro nuotr.
„Kodėl, išleidęs dukterį į praktiką, parsivežiau ją karste?“ – klausė statybų įmonės vadovas A.Šakinis, pasiryžęs išsiaiškinti visas savo dukters žūties detales.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas“)

Jul 19, 2015, 7:21 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 9:01 AM

„Aš dar negaliu suvokti, kad Rūtelės nebėra. Namuose vis laukiu jos sugrįžtančios, o naktimis sapnuoju, kad ji šaukiasi pagalbos“, – virpančiu balsu kalbėjo vilnietė buhalterė Valentina Alkovikaitė.

56 metų moteris ne iškart įstengė kalbėti apie 21 metų vienturtės dukters, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto trečiakursės R.Šakinytės netektį.

Pirmąją dalį skaitykite kalnai-slepia-lietuves-zuties-paslapti-i.htm"="">kalnai-slepia-lietuves-zuties-paslapti-i.htm"" target="_blank">čia.

Kelionės draugus ištiko šokas

Biuskeriudo apskrities policijos pareigūnai sukrėtimą patyrusį Daumantą nuvežė pas gydytoją, o po to kartu su juo nuvyko į apartamentus, kur buvo apsistoję kiti lietuviai. Norvegai lietuviams pranešė, kad jų bendramokslė žuvo.

Į apartamentus taip pat atvyko krizių valdymo komanda ir kelias valandas kalbėjosi su lietuviais.

Tuo metu policijos pareigūnai grįžo į nelaimės vietą – norėjo surasti merginos dokumentus.

„Kai sužinojome apie Rūtos žūtį, mus ištiko šokas. Pasirodo, jie buvo nukrypę nuo nurodyto maršruto. Po to ėjo taku, kuris pasuko į priešingą pusę, ir nutarė leistis žemyn tiesesniu keliu. Stebuklas, kad Daumantas liko gyvas.

Neįmanoma įsivaizduoti nieko baisesnio ir tragiškesnio, kaip laidoti jauną dukterį. Praeis daug laiko, kol mes apsiprasime su Rūtos nebuvimu, tačiau tėvams netekties skausmas išliks visada“, – kalbėjo mokslininkas geologas A.Čečys, pirmą kartą lydėjęs studentų grupę į Norvegiją.

Priekaištai – dėl saugumo

„Manau, studentai Norvegijoje buvo pervargę. Kodėl jiems reikėjo ten dirbti dar ir šeštadienį?“ – negali suprasti dukters netekusi Valentina.

Netekties skausmas drasko ir tėvo širdį, bet verslininkas A.Šakinis neketina gedėti nuleidęs rankas. Tėvas pasiryžęs išsiaiškinti visas savo dukters žūties detales.

„Iš Gamtos mokslų fakulteto sulaukėme mažai pagalbos – leido dukterį šarvoti universiteto Šv.Jonų bažnyčioje ir pasiūlė apmokėti duobės kasimo išlaidas.

Man tai skambėjo kaip pasityčiojimas. Aš pats jiems būčiau sumokėjęs, kiek tik reikėtų, jei jie būtų tinkamai pasirūpinę mano dukters saugumu“, – kalbėjo dukterį jau palaidojęs A.Šakinis.

Gavęs iš Norvegijos tyrimo išvadas, kad jo duktė mirė nuo galvos traumos, tėvas ėmė aiškintis, kodėl ji nemūvėjo šalmo.

Pasirodo, nė vienas praktiką Norvegijos kalnuose tuo metu atlikęs lietuvis studentas neturėjo apsauginio šalmo.

Statybų bendrovės „Aulė“ savininkas A.Šakinis mano, kad šalmas būtų išgelbėjęs jo dukterį.

Ketina vykti į Norvegiją

– Kodėl manote, kad praktikos metu buvo netinkamai pasirūpinta studentų saugumu? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Šakinio.

– Ar galiu kitaip manyti, jei vaiką išleidau į praktiką, o jį parsivežiau karste?

Pažiūrėkite, kaip mano duktė sužalota, – nuotraukas iš morgo parodė verslininkas. – Vadinasi, kažkas blogai dirbo, nepasirūpino jų saugumu.

Ir kodėl 1350 metrų aukštyje, ten, kur pavojinga dirbti, nė vienas studentas neturėjo šalmo, specialios liemenės ir virvių?

Noriu žinoti tiesą, kodėl žuvo mano duktė, kaip ir kur ji paslydo. Norvegijos policininkai sakė, kad nelaimės vietą nufotografavo, bet nuotraukų jie neatsiuntė.

Turbūt ne viskas buvo padaryta, kad nelaimės būtų išvengta. Svarbu ne tik mano duktė, kurios jau nebeprikelsi, bet ir kiti studentai, kurie dar vyks į praktikas ir kuriuos reikia apsaugoti.

Todėl sieksiu, kad būtų sudaryta tyrimo grupė, o reikalui esant vyksime ir į Norvegiją.

– Kodėl manote, kad ne viskas jums papasakota apie nelaimę?

– Buvau susitikęs su grupės vadovu ir paprašiau paaiškinti, koks ten buvo jų maršrutas. Man parodė žemėlapį, bet jokio maršruto jame nemačiau.

Ten jis nepažymėtas. Kas jį sudarė, ar buvo patikrintas jo saugumas?

– Jūsų duktė prieš šią kelionę jau buvo dirbusi kalnuose?

– Ji buvo praktikoje kalnuose Lenkijoje, Ukrainoje, bet ten studentai visuomet vilkėdavo specialias liemenes, mūvėjo šalmus.

– Ar Rūta mėgo rizikuoti?

– Mano duktė buvo atsargi, patyrusi keliautoja.

Tai kodėl ji ten nusirito nuo skardžio, kas iš tiesų tą vakarą atsitiko kalnuose?

Rūta turėjo dideles galimybes ir galėjo stoti į bet kurią specialybę, bet pasirinko Gamtos mokslų fakultetą. Ji daug keliavo, norėjo būti geologe mokslininke, rašė mokslinį darbą.

Tačiau jos svajonėms buvo nelemta išsipildyti.

Su šalmu būtų likusi gyva?

Paulius Petreikis

Teismo medicinos ekspertas

„Pagrindinė R.Šakinytės mirties priežastis – išorinis ir vidinis nukraujavimas. Bet galvoje buvo dvi didelės žaizdos ir jos mirčiai turėjo labai didelę įtaką. Buvo patirta galvos trauma, lūžusi kaukolė, į smegenų skilvelius išsiliejęs kraujas. Tai rodo, kad sužalotas žmogus buvo nesąmoningas.

Dar buvo lūžę pora šonkaulių, sukrėsti vidaus organai.

Ji nukrito iš aukštai ir pirmas smūgis greičiausiai teko kairei kojai ir rankai – lūžo čiurna ir riešas, išniro raktikaulis ir šlaunikaulis. Kūnas yra vertęsis ir kliudęs akmenis.

Mirti ji turėjo greitai, nes vidaus organuose nespėjo išsivystyti šokas.

Jei mergina būtų buvusi su šalmu, galbūt būtų likusi gyva. Tačiau tokiu atveju būtų buvusi sunkesnė galva ir galėjo labiau nukentėti kaklas.

Vis dėlto apsaugos priemonės naudojamos ne be reikalo, su jomis tikimybė likti gyvam didesnė.“

Geologai ruošiami ir darbui užsienyje

Petras Šinkūnas

Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas

„Būsimiems geologams studijų programoje numatytos mokomosios praktikos. Jos vyksta jau 10 metų.

Į Norvegiją mūsų studentai vyko ne pirmą kartą. Ten jie tiria kristalines uolienas, kurios Lietuvoje stūkso giliai – nuo 300 metrų iki pusantro kilometro gylyje. Todėl čia nėra galimybių studijuoti jų sandaros.

Geologai ruošiami ne vien darbui Lietuvoje, todėl praktika atliekama kalnuotose srityse, kur uolienos yra paviršiuje.

R.Šakinytė buvo aktyvi studentė, dalyvavo moksliniuose tyrimuose, būtų tapusi nebloga specialiste.

Grupės vadovas A.Čečys yra baigęs doktorantūros studijas Švedijoje, gyvenęs Norvegijoje, dirbęs kalnuose su uolienomis.

Darbų saugos instruktažai skaitomi visiems geologams. Vadovui nėra būtinas papildomas instruktažas ir pažymėjimas, nes per praktiką studentai nelenda į tokius kalnus, kur pavojinga.

Neseniai ir pats buvau tose Norvegijos vietovėse, ten yra slidinėjimo trasos, jos nėra pavojingos.

Manau, ši skaudi nelaimė įvyko todėl, kad studentai nukrypo nuo maršruto ir pakilo aukščiau.

Gamtos mokslų fakulteto taisyklėse nėra numatyta, kad tokiuose kalnuose praktiką atliekantiems studentams reikia mūvėti šalmus.

Dabar tyrimą atlieka universiteto Darbo saugos skyrius, turbūt nelaimę tirs ir daugiau institucijų. Apie ją bus dar daug kalbama.

Galbūt bus ir pokyčių, gal studentai nuo šiol į praktikas kalnuose vyks su šalmais – juk sakoma, kad visos darbo saugos taisyklės yra parašytos krauju.“

Turėjo vykti dar karštomis pėdomis

Kazys Serbenta

Lietuvos profesinės saugos lygos pirmininkas

„Lietuvos atstovai turėjo jau tą pačią dieną vykti į nelaimės vietą ir tirti karštas pėdas. Norvegai išsamaus tyrimo neatliko – jiems tas pat, jie nepriklauso Europos Sąjungai. Jie tik apklausė porininką. Ar tai tyrimas?

Bet ir dabar būtina tirti nelaimę kuo išsamiau. Tai reikia daryti ir profilaktiniais tikslais, kad daugiau studentai per praktikas nežūtų.

Esu dirbęs universitete. Su studentais universitetai negali elgtis aplaidžiai, kaip jiems patinka. Dirbant kalnuose reikalingi šalmai, turi būti iš anksto sudarytos programos, instrukcijos, kaip elgtis pavojingose vietovėse. Juk atlikti mokomąją gamybinę praktiką universitetas studentus išsiuntė į užsienio šalį, į aukštus kalnus!“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.