Sekmadienį vidurdienį ugniagesių bei greitosios pagalbos ekipažai skubėjo į Valavičių kaimą (Marijampolės savivaldybė).
Iš aštuonbutyje gyvenančio 46 metų Arvydo Lepšio buto vertėsi dūmai.
Į stiklelį nespjaunantis vyriškis gyvena vienas. Pas jį dažnai užsuka girtaujantys bičiuliai.
Taip atsitiko ir šį kartą. Vidurdienį šeimininkas ir du jo sugėrovai buvo stipriai apsvaigę, kai, beveik neabejojama, nuo neužgesintos cigaretės užsiliepsnojo lova.
Ugnis greitai ėmė plisti. Du įkaušėliai sugebėjo išeiti iš degančio kambario ir ėmė belstis į kaimynų duris, prašydami iškviesti ugniagesius.
Virš Arvydo buto gyvenanti Laima tuo metu parvažiavo į kiemą ir pastebėjo nelaimę: „Namo siena buvo net raudona nuo karščio“.
Liepsnose ir aitriuose dūmuose pasilikusį buto šeimininką išgelbėjo kaimynai.
Arvydas apskrudo plaukus ir apsinuodijo dūmais. Vyriškis buvo išgabentas į ligoninę ir tą pačią dieną paleistas iš jos, bet kaime nepasirodė.
Galimas daiktas, jog nuolat girtaujantis ir gaisrus sukeliantis vyras baiminosi kaimynų pykčio. Padegėlis, išėjęs iš ligoninės, nuėjo pas Marijampolėje gyvenančią seserį, buvo išpraustas ir perrengtas.
Žmonės teigė, jog gyventi šalia tokio kaimyno jie ne tik nepageidauja, bet ir bijo, nes nuolat jaučia įtampą.
Aštuonbučio gyventojai užtarimo žada kreiptis į seniūniją, Marijampolės savivaldybę.
„Visą naktį nemiegojau, bijojau, jog vėl kas atsitiks, – susijaudinusi kalbėjo Laima. Jos bute pirmadienį – para po gaisro – jautėsi gaisravietės smarvė. – Čia nuolat vyksta išgertuvės, nesibaigiantys triukšmingi baliai-festivaliai. Šitame bute nėra elektros, nieko nėra, tik skolos“.
Prie aštuonbučio susirinkę gyventojai teigė, jog daugiau nebegalį kęsti tokios įtampos. Arvydas į kalbas nesileidžia, o supykęs kimba į atlapus.
„Šį pavasarį šalia jo nusipirkome butą. Matėme, koks kaimynas, tačiau nesitikėjome, jog bus taip blogai. Dabar bijome įsirenginėti butą, šalia tokio žmogaus. Aš jo bijau“, – kalbėjo du mažamečius vaikus su vyru auginanti Reda.
Pirmadienį vidurdienį padegėlio bute triūsė keli vyrai ir Arvydo brolis Rimas, gyvenantis tame pačiame kaime. Trijų kambarių bute tvyrojo degėsių tvaikas. Vyrai bandė įdėti šiokius tokius langus. Vienas, vos įstatytas, su trenksmu iškrito.
Arvydas nėra šio buto savininkas. Būstas tebėra registruotas 1998 metais mirusio tėvo vardu.
Marijampolės seniūnijos seniūnas Juozas Milius teigė, jog pagal įstatymus nieko negalima padaryti.
„Dvidešimt metų čia tokie dalykai dedasi.Arvydas nieko neklauso. Buto paveldėtojai yra du broliai ir dvi seserys, tačiau jie iki šiol nesusitvarkė palikimo.
Arvydas – labai gudrus. Kam jam įsiteisinti tėvo butą, kai turi šitiek daug skolų.
Didžiausia problema yra kaimynams. Jie nuolat bijo nelaimės“, – sakė seniūnas J.Milius.
Po vidurdienio prie namo atlingavo ir pats padegėlis. Kaimynės vienu balsu nusistebėjo, nes tokio švaraus ir tvarkingo Arvydo seniai niekas nematė.
„Aš visų labai atsiprašau“, – sududeno padegėlis. Kaimynai vienas per kitą ėmė žerti jam priekaištus. Aukštaūgis vyriškis tik minutę jų klausėsi ir, nunėręs galvą, nuėjo tolyn nuo jam nemalonių kalbų.
Dėl asocialaus brolio stipriai išgyveno Rimas. Vyras sakė, jog negalįs atsakyti už suaugusį brolį, kuris jokių pamokymų neklauso.
Arvydas bandė atremti kaimynų priekaištus, esą anksčiau ne gaisrai būdavo, o krosnis rūkdavo. Laima po tokių argumentų nebeištvėrė: „Ką tu čia kalbi? Vieną lovą išmetėme, kitą. Kiek galima? Per metus tris keturis kartus pas tave turime gesinti gaisrus. Mes tavęs nebeleisime į šitą butą, eik ir miegok po medžiu“.
Prie namo susirinkę padegėlio kaimynai tarėsi, kam ir kokį raštą parašyti, kad gyvenimo būdo neketinantis keisti Arvydas būtų iškraustytas iš aštuonbučio.
„Jūs išvažiuosite, jis vėl grįš į savo skarmalus. Ten dar yra kam degti“, – guodėsi žurnalistams A.Lepšio kaimynai.
