Naktį į šeštadienį Vilniuje Centrinėje ūkininkų turgavietėje kilusio gaisro metu sudegė jo prekyvietė, o sekmadienio vakarą Leonpolio kaime ugnis prarijo visą žiemai paruoštą šieną.
Nei ūkininkas, nei ugniagesiai neabejoja, jog į didžiulę stirtą rulonais sukrautas šienas buvo tyčia padegtas.
Tiems, kurie dėl šio gaisro suteiks vertingą informaciją, kurią bus galima įrodyti, V.Stragys yra pasirengęs dosniai atsilyginti.
Vos už kelių šimtų metrų nuo V.Stragio namų nuomojamoje buvusio Leonpolio dvaro teritorijoje, Dvaro gatvėje, gaisras kilo apie 21 valandą.
Kai į įvykio vietą trimis gaisriniais automobiliais atskubėjo ugniagesiai, daugiau nei 300 kvadratinių metrų plotą užimantį, tvorele aptverta ir specialia plėvele uždengta šieno stirta jau degė atvira liepsna.
Gaisrą pavyko užgęsinti tik per daugiau nei penkias valandas.
Visi labai baiminosi, kad pučiant palankiam vėjui, liepsnos nepersimestų ant šalia stovinčių dviejų ūkinių pastatų, iš kurių viename buvo apie 100 avių banda ir karvė. Laimei, ugnis jų nepasiekė.
Per abu gaisrus patirtus nuostolius V.Stragys įvertino vienodai – po 3,5 tūkstančio eurų – Centrinėje ūkininkų turgavietėje sudegusį medinį kioskelį su jame buvusiomis daržovių atsargomis ir apie 40 tonų šieno. Visas ūkininko turtas buvo draustas. „Juodas savaitgalis. Pasitvirtino posakis, kad bėda po vieną nevaikšto. Pragyvensiu – juk gyvas į žemę nesulįsi.
Man labiau skauda dėl to, kaip dabar reikės vaikščioti po Leonpolį ir žvelgti jo gyventojams į akis.
Nieko negaliu įtarti, tačiau neabejoju, kad tai -- vietinių darbas, niekas juk iš Ukmergės ar Dainavos neatėjo ir stipriai lyjant mano šieno nepadegė.
Be to, toje vietoje ir vaikščiojimas ribotas, toli nuo kelio, neturėjo kam kliūti.
Nesu čia pripažintas ir tiek. Su šeima daug dirbame, daug stengiamės, daug turime ir niekam nesiskundžiame, o tai ne visiems aplinkui patinka“, -- sakė 77 metų V.Stragys.
Jis Leonpolyje ūkininkauja jau 22 metus ir yra vienas iš stambiausių Deltuvos seniūnijos ūkininkų.
Vyras patikino, kad nuo piktadarių nukenčia nebe pirmą kartą – pernai kažkas sudegino biokurą, prieš dvejus metus – sandėlį, o prieš kelerius metus buvo pavogtas giluminis siurblys.
„Nė vienas šių nusikaltimų taip ir nebuvo išaiškintas. Jei policija dirbs kaip iki šiol, nieko nebus ir šį kartą.
Skaudu, kad daug kas užsimerkia ir nekreipia dėmesio į vykdomą privačios nuosavybės grobimą bei paniekinimą“, – kalbėjo V.Stragys.
Jo galvos skausmas dabar – kur rasti šieno, kurio šiemet, kaip tyčia, ne gausiai užderėjo ir mažai kas turi atliekamo, kurį galėtų parduoti.
Jei reikiamo šieno atsargų kiekio nepavyks įsigyti, ūkininkas planuoja savo auginamus gyvulius šerti grūdais ir daržovėmis, o šieną jų racione keis šiaudais.
